Klaipėdos krašte gausu senųjų liuteroniškųjų kapinaičių, kurių išlikimu susirūpinę etnografinio paveldo tyrinėtojai kviečia klaipėdiečius į pokalbį.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos leistuose žemėlapiuose tokių kapinaičių buvo pažymėta daugiau nei tūkstantis. Pokario metais dažnos iš jų nebuvo reikiamai prižiūrimos. Puvo senieji mediniai kryžiai, rūdijo ir gulė į krūmynais užaugusią žemę masyvūs geležiniai kryžiai, antkapinius paminklus niokojo ir piktavalių rankos. Sunkiai beįžiūrimi tapo gotišku šriftu lietuviškai ar vokiškai iškalti antkapiniai įrašai su dar XIX a. čia gyvenusiųjų pavardėmis, tekstais iš liuteroniškųjų giesmynų ar Šventojo Rašto.

2006-aisiais Klaipėdos universiteto mokslininkai susibūrė bendram projektui – fiksavo ir tyrė šių kapinaičių istorinio bei kultūrinio paveldo faktus. Šį projektą, pavadintą "Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai", 2006 ir 2008 m. rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Įspūdžiais iš ekspedicijų bei unikaliais istorinių, konfesinių bei etnografinių tyrimų rezultatais pasidalys šio projekto vadovė Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė istorikė dr. Silva Pocytė, bažnyčios istorikas dr. Arūnas Baublys, etnologas prof. Rimantas Sliužinskas, kalbininkė dr. Asta Balčiūnienė ir literatūrologė dr. Žavinta Sidabraitė.

Popietė apie mirštančias ir atgyjančias Klaipėdos krašto liuteroniškąsias kapinaites – rytoj 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10).