Šiandien Kaune pradeda veikti Sankt Peterburgo Rusų muziejaus virtualus filialas, suteikiantis galimybę išsamiai susipažinti su vieno didžiausių pasaulio muziejų turtais.

Iš namų nenukeliausi

Kaune, M.Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centre, veiksiantis filialas taps vienuoliktu tokiu muziejaus padaliniu užsienyje, dar 40 panašių centrų veikia Rusijoje.

Septyniuose centro kompiuteriuose bus instaliuotos reikiamos programos ir suteikta galimybė keliauti į muziejaus sales virtualiai, susipažinti su muziejaus fonduose saugomais garsių dailininkų darbais, žiūrėti pažintinius filmus, žaisti edukacinius žaidimus. Centro lankytojai galės susipažinti su skirtingomis rusų meno programomis, kurių pagrindas yra Rusų muziejaus kolekcijos.

Instaliuoti reikiamas programas ir jas suderinti į Kauną atvyko trys Rusų muziejaus specialistai. "Galimybė naudotis virtualiu filialu iš išorės nesuteikiama – tai bus galima padaryti tik iš centro kompiuterių. Centras atviras visiems – kviečiame ateiti ir naudotis", – kvietė M.Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centro direktorius Valerijus Berežokas.

Anot Sankt Peterburgo rusų muziejaus tarptautinės virtualios programos koordinatorės Tatjanos Kolpakovos, projektu siekiama plačią tarptautinę auditoriją sudominti rusų kultūra ir menu bei suburti ją į vieną kultūrinę, informacinę erdvę.

"Galimybė patekti į virtualų muziejaus padalinį iš visų kompiuterių nesuteikiama, nes tam reikia apie 100 kompiuterinių programų ir didžiulės kompiuterio operatyvinės atminties. Prie "Virtualaus muziejaus" projekto dirbame jau 10 metų, daugelis minėtų programų yra informacinių technologijų specialistų sukurtos specialiai mūsų muziejui", – paaiškino koordinatorė. Moteris neatskleidė, kiek muziejui kainavo sukurti programas: "Turėjome ne vieną rėmėją."

Sujungęs Kauną ir Sankt Peterburgą

Derybas dėl šio filialo steigimo su Rusų muziejaus vadovais V.Berežokas pradėjo prieš pusę metų.

"Mūsų centrą ir Rusų muziejų pirmiausia sieja Mstislavo Dobužinskio asmenybė. Jo gyvenimas ir meninė veikla yra tarsi Kauno ir Sankt Peterburgo jungiamoji grandis. Šių miestų vaizdai – vienos svarbiausių temų menininko kūryboje. Lietuviams jis labiausiai žinomas kaip teatro scenografas ir žmogus, pirmasis nuvežęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus į Sankt Peterburgą. Tuo tarpu Rusijoje jis plačiai žinomas ir kaip grafikas, tapytojas. Nemažai jo darbų turi Rusų muziejus", – sakė centro kuratorė Jelena Berežok.

Virtualaus filialo kompiuteriuose bus instaliuotos ir kelios programos, pristatančios M.Dobužinskio kūrybą.

Rusų muziejaus virtualaus filialo atidarymui į Kauną trumpam, vos kelioms valandoms, užsuks kito Rusijos miesto – Jaroslavlio – ikonų tapybos dirbtuvių "Lick" paroda. Tai šiuolaikinių meistrų, sekančių XVII–XVIII a. tradicijomis, darbai.

40 paauksuotų ikonų vaizduojama Šventoji Trejybė, Kristus, šventasis Georgijus Nugalėtojas ir kiti šventieji. Pasak parodos organizatorių, ypatingos vertės šiems darbams suteikia jiem suteiktas amžinybėn iškeliavusio Maskvos ir visos Rusijos Patriarcho Aleksejaus II palaiminimas. Paroda į Kauną užsuks iš Vilniaus, prieš jai iškeliaujant atgal į Rusiją.

Virtualūs muziejai – skirtingi

Specialistai išskiria dviejų tipų virtualius muziejus. Tai gali būti fizinėje erdvėje veikiančio muziejaus virtuali versija ir su jokia fizine erdve nesusijęs muziejus, skirtas eksponuoti vadinamuosius naujųjų medijų kūrinius.

"Pastarajai kategorijai priskiriami www.javamuseum.org ir www.rhizome.org – naujųjų medijų kultūros ir meno muziejai bei duomenų bazės internete. Jose kaupiami naujosiomis medijomis sukurti projektai ir jų archyvas. Pradedant garso menais, baigiant interaktyviomis instaliacijomis internete", – pasakojo Lietuvos nacionalinės dailės galerijos kuratorius Tautvydas Bajarkevičius.

Ekspertas pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta vadinamojo kontekstualaus (susijusio su muziejaus kontekstu) naujųjų medijų – virtualių ekspozicijų, skaitmeninių vartotojų sąsajų ekspozicijose, audiogidų – panaudojimo.

"Ši sritis nėra išvystyta, nes muziejininkystės principai Lietuvoje retai suvokiami iš šiuolaikiškos perspektyvos. Be to, meno kūrinius viešai įdėti į internetą brangu – reikia mokėti didžiules sumas už autorines teises, reikalinga programinė įranga taip pat nepigi", – pastebėjo kuratorius.

Kaip įdomius virtualių muziejų variantus T.Bajarkevičius išskyrė "Ars Electronica" centrą Austrijos Linco mieste (www.aec.at) ir jo padalinį - "Ateities muziejų" Karlsruhėje Vokietijoje (www.zkm.de).

Skirtingai, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, apgalvotas technologinių naujovių diegimas nebūtų labai brangus, tačiau itin prisidėtų prie pagrindinės muziejaus funkcijos – ne tik saugoti praeities istorinius artefaktus, bet ir juos įprasminti aktualiame šiuolaikiniame kontekste.

Baltų archeologijos virtualus muziejus: ww.mmlab.ktu.lt/Archeologija/lentele.htm

Nikolajaus Rericho virtualus muziejus: http://www.roerich.ru/index.php?l=lit&r=

Virtualus dviračių muziejus: http://www.dstk.puslapiai.lt/dviraciai.htm

Zenono Langaičio virtualus radijo prietaisų muziejus: http://langaitis.zenonas-old.radios.fotopic.net

Kitoks komunizmo muziejus

Internete startuoja virtualus pasaulinis muziejus (www.globalmuseumoncommunism.org), kuriuo siekiama plačiau supažindinti visas kartas su sovietinio režimo istorija, jo nusikaltimais žmonijai ir įamžinti komunizmo aukų atminimą.

Interneto svetainėje galės registruotis ir dalytis informacija komunizmo aukos bei jų šeimų nariai, jame bus galima rasti istorikų straipsnių, vaizdo įrašų iš svarbių istorinių įvykių.

Pasaulinio komunizmo muziejaus interneto svetainė vakar vakare oficialiai pristatyta JAV sostinėje Vašingtone. Projektą inicijavo Vašingtone veikiantis Komunizmo aukų memorialo fondas. Šį pasaulinį projektą remia Rytų Europos valstybių vyriausybės, tarp jų – ir Lietuvos, taip pat privatūs fondai bei asmenys.

Šaltinis: BNS