Iki smulkmenų suplanuota kelionė, užsakytas taksi, nupirkti bilietai į traukinį – regis, viskas turėjo eiti tarsi iš pypkės. Tačiau gamtos kaprizai nepavaldūs net punktualumu ir organizuotumu garsėjantiems vokiečiams.

Plūduriavo šešetą valandų

„Organizatoriai linksmai juokėsi, kai iš didžiulių vilkikų išlipome nešinos kompiuterių krepšiais ir lagaminais. Turėjome atrodyti įspūdingai“, – juokėsi „Klaipėdos džiazo festivalio“ asociacijos vadovė Inga Grubliauskienė, prisiminusi netikėtu nuotykiu prasidėjusią kelionę.

Drauge su kolege, asociacijos asistente Edita Mejeraite-Zenkevičiene Inga vyko į konferenciją Rostoke, kurioje taip pat dalyvavo kitų Baltijos šalių, kaip Vokietijos, Lenkijos, Švedijos bei Danijos uostamiesčių atstovai.

Priešvelykinė viešnagė svečioje šalyje klaipėdietėms žadėjo turiningą renginių programą ir naujų įspūdžių. Neabejotinai vienu jų tapo kelionė iš Klaipėdos į Zasnicą.

Ties Vokietijos krantais užklupusi audra bendrakeleivių keltą privertė dreifuoti bemaž šešias valandas.

„Audra lyg ir nebuvo labai smarki, bet keltas gana senas, tad niekaip negalėjo prisišvartuoti uoste“, – pasakojo Inga.

Sulaukė netikėto pasiūlymo

Atrodė, jog moterys atsidūrė beviltiškoje situacijoje – traukinys, turėjęs nugabenti į Rostoką, išvykęs, vakarėjant darėsi neramu ir dėl nakvynės.

„Ir štai du šaunūs sunkvežimių vairuotojai iš Kretingos pasisiūlė mus pavežėti. Kai pasiskambinome konferencijos organizatoriams ir mums pasakė, kad jiems atvažiuoti užtruktų dar ilgiau, nusprendėme, kad kitos išeities nėra. Taigi sulipome į tas dideles mašinas ir dardėjome iki pat Rostoko. Tokio nuotykio gyvenime dar nebuvau patyrusi. Tačiau labai pasidžiaugiau, jog mitas, kad lietuviai nedraugiški, subliūško“, – šypsojosi pašnekovė.

Kaip pasakojo Inga, viešnagė buvusiame Rytų Vokietijos mieste nepriminė nerūpestingų atostogų.

Klaipėdietės Lietuvai atstovavo kultūrinių mainų projekte „Baltijos kultūros banga“ („Baltic Culture Wave“), kuris jungia penkių Europos valstybių uostamiesčius: Rostoką (Vokietija), Gdynę (Lenkija), Vordingborgą (Danija), Kristianstadą (Švedija) bei Klaipėdą.

Kiekvienos šalies kultūrinių įstaigų atstovai pristatė savo miestų renginius, festivalius, klubus bei atlikėjus.

„Konferencijos rengėjai mus kvietė papasakoti tik apie asociacijos organizuojamus renginius, bet pasinaudodamos proga nusprendėme pristatyti visus didžiuosius uostamiesčio festivalius bei svarbiausias šventes“, – pasakojo pašnekovė.

Kelte dalijo lankstinukus

Pasak Ingos, klaipėdiečiai gali džiaugtis turtingu miesto kultūriniu gyvenimu, tačiau apie Klaipėdoje vykstančius renginius, čia kuriančius menininkus nežino net artimiausi užsienio kaimynai.

„Tad savo iniciatyva sumaketavome lankstinukus, pristatančius svarbiausius mūsų miesto kultūrinius renginius su jų datomis ir internetinių svetainių adresais, atradome rėmėjų juos atspausdinti anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, parengėme spalvingą pristatomąjį filmuką ir net pasigaminome specialius marškinėlius su užrašu, kviečiančiu į Klaipėdos 760-ąjį gimtadienį – “Come to Celebrate Klaipeda 760th Birthday!„ – “namų darbus" vardijo Inga.

Pašnekovė prisiminė, jog vos įlipus į keltą, juo keliavę vokiečiai ėmė studijuoti šiuos užrašus ir smalsauti, kaip Klaipėda planuoja švęsti šią svarbią sukaktį. „O mes ėmėme išdidžiai dalyti lankstinukus su miesto renginių programa“, – šypsojosi pašnekovė.

Turėjo kuo pasididžiuoti

Kaip tikino Inga, klaipėdiečių pristatyta prezentacija apie mūsų miestą garsinančius renginius kitiems konferencijos dalyviams sukėlė nemenką nuostabą.

„Renginių organizatorius iš kitų šalių ypač nustebino faktas, kad didieji nemokami miesto renginiai, kad ir Klaipėdos džiazo festivalis, daugiausia remiami privataus verslo. Kolegas iš Vokietijos bei Lenkijos itin nustebino įspūdingas savanorių, talkinančių per didžiąsias šventes, skaičius. Išskirtinio susidomėjimo sulaukė vaikų ir jaunimo džiazo dainų šventė “Jaunoji džiazo banga„, Jūros šventė, tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis “PLArTFORMA„, klasikinės muzikos festivalis “Muzikinis rugpjūtis pajūryje", – vardijo pašnekovė.

Pasak Ingos, kai kolegos iš kitų šalių išgirdo atlikėjų, kurie koncertuos šiemečiame Klaipėdos pilies džiazo festivalyje, pavardes, negalėjo atsistebėti, kad organizatoriams pavyko prisikviesti tokias pasaulinio lygio žvaigždes, apie kurias šie svajojo daugelį metų.

Stebino Rostoko spalvos

„Žinoma, kad mus pamalonino jų prisipažinimas, kad charizmatiškoji saksofonininkė iš Olandijos Candy Dulfer bei džiazo virtuozas iš Rusijos Igoris Butmanas, kurie pasirodys Pilies džiazo festivalyje, išlieka visų festivalių organizatorių svajonių sąraše“, – teigė Inga.

Pašnekovė pasidžiaugė, jog jau šią vasarą, pirmoje liepos pusėje, Klaipėdos krašto muzikantai turės galimybę dalyvauti šalia Rostoko vyksiančiame festivalyje, kitąmet uostamiesčio atlikėjai jau bus laukiami Gdynėje.

Taigi projektas suteiks galimybę skirtingų šalių menininkams dalytis patirtimi, įgyvendinti bendras idėjas.

O kuo pačias klaipėdietes sužavėjo viešnagė svečioje šalyje?

„Kiekvienąkart nustebdavome, Rostoko gatvėse išvydusios originalius profesionalių dailininkų piešinius – jokiu būdu ne piktybiškas keverzones – ant pastatų, kitų viešų objektų. Šie piešiniai iš tiesų labai puošia ir pagyvina miestą, ypač jo senamiestį“, – įspūdžiais dalijosi džiazo festivalio organizatorė.

Ne piniguose esmė

Kadangi svečioje šalyje klaipėdietės viešėjo prieš pat Velykas, bendrakeleivių akis džiugino subtiliai, su išmone išpuoštas miestas, jo centre šurmuliavusios mugės bei kitos linksmybės.

„Ko gero, didžiausią įspūdį paliko upės krantinės, kurios Rostoke yra didžiulis traukos objektas. Čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, menininkų mugės. Nustebome, kad krantinės visiškai atviros – apsaugines tvoreles čia atstoja suvokimas, kad rūpintis saugumu – ne tik valdžios, bet ir asmeniškai kiekvieno rūpestis ir reikalas. Tiesiog viskas priklauso nuo žmonių kultūros“, – kalbėjo pašnekovė.

Ingos akimis, akivaizdu, kad vokiečiai moka džiaugtis ir vertinti tai, ką turi, bei visas galimybes išradingai išnaudoja.

„Štai kad ir menų fabrike esančioje kino teatro salėje žmonės susinešę senas sofas, šviestuvus – tai sukuria jaukią, nepretenzingą aplinką, o ir nieko nekainuoja“, – pasakojo moteris.

Kaip patyrė bendrakeleivės, Rostokas, kuriame yra panašiai tiek gyventojų kiek Klaipėdoje, labai gyvybingas miestas.

„Žmonės linksminasi, bendrauja, pramogauja. Klaipėdoje, atrodytų, irgi netrūksta įvairių viešų renginių, net ir nemokamų, bet jie ne visada pritraukia miestiečius. Matyt, ne piniguose esmė“, – svarstė Inga.