„Kavos pupelės ten prilygo pinigams. Dvi pupelės – litras gėlo vandens“, – skrudindamas kakavos pupeles šyptelėjo neseniai Centrinėje Amerikoje su žmona Irma keliavęs ir pas majų protėvius Belize apsistojęs dainininkas Linas Adomaitis.

„Maja“ reiškia „nežinau“

„Maja“ – prieš šimtmečius, nesuprasdami, ko iš jų nori, atsakydavo indėnai jų šaknis pakirtusiems konkistadorams – užkariautojams iš Ispanijos. Senovės kekči kalba „maja“ reiškė „nežinau“. Taip jie tapo majais.

Tai Linui ir Irmai nuostabioje vietoje prie upės įsikūrusiame Blue Creek miestelyje paaiškino Eusebio, daugiau nei 200 gyventojų turinčio kaimo bendruomenės galva.

Kaip visada ne turistiniais maršrutais keliaujantys, nakvynės namuose ir pas vietinius mėgstantys apsistoti kauniečiai pirmajame kaimo namuke paprašė nakvynės.

Sutiktas vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai – kaimo bendruomenės vadas Eusebio), krapštydamas galvą, padvejojęs sutiko priimti svetimšalius.

Nakvynė hamakuose

Irma ir Linas už parą gyvenimo indėnų iš lentų sukaltame, palmių lapais apdengtame namelyje ir kasdienį maistą – vištieną, žuvis, daržoves, bulves, kukurūzų miltų paplotėlius, kakavą – mokėdavo apie 10–12 dolerių.

Lietuviai apsigyveno pagrindiniame plūktos molio aslos kambaryje. Dešinėje gyveno 43 metų Eusebio ir „Apokalipto“ filmo heroję primenančios jo 37 metų žmonos Ofelios dešimt vaikų.

Kairėje – virtuvės zona, kurioje nakčiai būdavo kabinami hamakai, kur miegodavo šeimininkai.

„Labai draugiški, dvasingi, paprasti, bet kartu neįkyrūs ir išdidūs žmonės“, – indėnus gyrė Linas su Irma ir nusijuokė prisiminę, kad greta jų tame kambaryje gyveno ir perinčios bei naktimis kartais kudakuojančios vištos.

„Jie vis dar gulasi su besileidžiančia saule po vakarienės, o keliasi su saulėtekiu“, – pasakojo L. ir I.Adomaičiai apie majų įpročius.

Daug barzdotų menonitų

„Indėnai jau nepropaguoja senosios majų kultūros“, – pasakojo L. ir I.Adomaičiai. 200 gyventojų turinčiame Blue Creek kaime yra net penkios bažnytėlės – katalikų, metodistų, baptistų, evangelikų ir menonitų, o senųjų majų palikuonių reikia ieškoti giliai džiunglėse arba Gvatemaloje.

Majai mielai geria kadaise tik valdovams prieinamą kakavą, o vietos juodaodžiai dantis puošiasi majų valdovų stiliumi – karūnėlėmis iš aukso ar nefrito.

Belize išsinuomoję žemių gyvena labai daug menonitų – barzdotų vyrų su skrybėlėmis, baltais marškiniais ir petnešomis. Tai – išeiviai iš Nyderlandų. Menonitai laikomi pacifizmo ir neginkluoto pasipriešinimo pradininkais.

Kakavos pupelės gydo

Eusebio lanko katalikų, jo brolis – baptistų bažnyčią. Linas ir Eusebio surengė bendruomenę sužavėjusį koncertą: Eusebio grojo majų instrumentu marimba, o L.Adomaitis – smuiku.

Vėliau Eusebio parodė ir savo rinkimų bendruomenės pirmininko statusui gauti reklamą: užrašą su žodžiu „balsuoti“ ir vardu.

Eusebio brolis Irmai ir Linui parodė kakavos plantacijas, išsiskleidusius žiedus, jų viduje pupeles. Kauniečiai išvydo ir augalus it adatas, iš kurių indėnai gamindavo strėlių antgalius.

„Nulaužė vieno medžio šakelę, nuplėšė žievę ir pasiūlė paragauti, – pasakojo Linas apie neįprastą potyrį. – Šakelė nuostabiai pakvipo, ji pasirodė saldaus skonio. Jie ją naudoja arbatai. Beje, kakava, anot indėnų, suteikia teigiamos energijos. Smilkomos kakavos pupelės naudojamos gydymui.“

Relikvijos – kiemuose

Ar vienoje pavojingiausių pasaulio šalių, garsėjančioje nusikalstamumu, lietuviai patyrė pavojų? Ne. Tiesa, kartais jautė agresyvius juodaodžių gyventojų žvilgsnius, šie įžūliai siūlydavo pirkti marihuanos: „Broli, pigiai, gerai, tai – vaistai.“

Didmiesčiuose Linas su Irma neužsibūdavo ir keliaudavo į džiungles ar kalnus pas indėnus.

„Šalis dar beveik nepaliesta turizmo, vyksta daug kasinėjimų, manoma, kad atrasta vos vienas procentas senųjų majų piramidžių, – sutuoktiniai Adomaičiai nekart matė vietinių gyventojų namukus ir čia pat daržinėse ar kiemuose suverstas statulas. – Važiuojame ir matome – darbininkai neseniai atkasė 1 000 metų senumo kapavietes, relikvijas galėjome paliesti savo rankomis. Nuo piramidžių viršūnių atsiverdavo fantastiški vaizdai, dauguma šventyklų apaugę žalumynais, pasislėpę džiunglėse.“

Juokėsi iš pasaulio pabaigos

Nuostabios Adomaičiams pasirodė Belizo salos, ilgiausias Vakarų pusrutulyje, apie 290 km, Belizo barjerinis rifas. Jame – giliausia pasaulyje vertikalė vandenyje Blue Hole, jos gylis siekia 202 m.

„Gėrėjomės vaizdais iš nedidelio lėktuvo, kuris nusileisdavo ir paimdavo naujus keleivius. Beje, Belize bene labiausiai žinomas lietuvis Marius Jovaiša, kuris išleido nuostabią fotografijų knygą apie šią šalį“ – pasakojo Linas.

Kauniečiai matė ne tik M.Jovaišos įamžintas nuostabias Belizo vietas, bet ir nardė tarp ryklių ir rajų. Linas šypsojosi: „Nors jie sotūs, žmonių nepuola, bet adrenalino, kai aplink tave plaukioja ir kartais net liečiasi keliolika ryklių, užteko.“

Ar su majais Irma ir Linas kalbėjo apie neįvykusią pasaulio pabaigą ir majų kalendorių? Žinoma! Indėnai tik juokėsi iš patikėjusiųjų pasaulio pabaiga.

„Tai tik komercija. Majų kalendorius buvo tik ciklo pradžia ir pabaiga. Na, kaip mes pakabintume ant sienos kalendorių, o po to nuimtume ir užkabintume kitų metų“, – sakė L.Adomaitis.

Jis prisiminė indėnų žodžius: „Nesvarbu, kokiais skaičiais ir kalendoriais mes žymime laiką. Svarbu, kaip ir su kokiais žmonėmis jį nugyvename.“