„Eurovizijos“ konkursas yra politizuotas, tačiau tai nėra fatališkas reiškinys, sako LRT.lt pašnekovai. Nors buvo galima manyti, kad simpatijos Rusijos atstovams šiais metais dėl šalies agresijos sumažės, lažybų tinklalapiai Rusijos atlikėjams žada aukštesnę vietą nei pernai.

Geografija ir politika, turinti įtakos balsavimo rezultatams „Eurovizijos“ konkurse, yra daugelį metų nekintantis reiškinys, sako muzikologas Darius Užkuraitis, nuo 2001 metų komentuojantis šį konkursą.

„Tai, kad kaimyninės šalys, laikančios save viena tauta, kaip, pavyzdžiui, Kipras ir Graikija, Azerbaidžanas ir Turkija, ypač palaiko viena kitą, nieko nestebina. Tokiais atvejais visuomet yra aišku, kas kam duos 12 balų, kad ir kokia daina bebūtų. Tas reiškinys yra nekintantis. Nuo pat pradžių, kai atėjau į „Euroviziją“, pastebiu, kad kaimynai balsuoja už kaimynus.

Tačiau manau, kad daugiau lemia geografija nei politika. Muzikantai, ypač populiariosios muzikos atlikėjai, kurių „Eurovizijos“ konkurse yra dauguma, paprastai yra apolitiški. Nenorėčiau visko suvesti į politiką, nes pirmiausiai tai yra muzikinis projektas ir jei tau patinka daina, tu balsuoji už ją“, – kalba D. Užkuraitis.

Savo ruožtu muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas pastebi, kad jei tarp simpatijas viena kitai rodžiusių šalių atsiranda politinių įtampų, balsavimo rezultatuose taip pat atsispindi.

„Klausimas, kas turima mintyje, kai sakoma, kad tai – politizuotas konkursas. Jei kalbama apie tai, kad vienos šalys labiau palaiko kitas, tame yra tiesos. Jei tarp šalių įsiplieskia problemos, palaikymas dingsta, neatsižvelgiant į dainas. Visuomet buvo taip, kad vienos šalys labiau palaikė kitas, nepriklausomai nuo dainos“, – sako L. Lučiūnas.

Tačiau, pasak L. Lučiūno, politinių santykių tarp šalių įtaka balsavimo rezultatams nėra lemtinga. „Jei pažvelgtume į pastarųjų metų nugalėtojus, pamatytume, kad šis reiškinys nėra toks jau gajus. Vargu ar Danijos, Austrijos  atveju galime kalbėti apie politiką ir užkulisinius susitarimus. Akivaizdžiai tai buvo stipriausi atlikėjai“, – pažymi muzikos prodiuseris.

Rusijai žadama vieta penketuke

Kokios įtakos balsavimo rezultatams „Eurovizijos“ konkurse gali turėti Rusijos agresija Ukrainoje, D. Užkuraitis nėra linkęs prognozuoti, tačiau mano, kad, norėdama, Rusija savo populiarumą konkurse gali pasididinti ne visai skaidriais būdais.

„Ar agresyvus Rusijos elgesys tarptautinėje politikoje jai pelnys pliusų ar minusų, nežinau. Aš labiau būčiau linkęs manyti, kad rusai vienais ar kitais būdais, legaliais ar ne, gali pasididinti savo palaikymą.

Manau, kad tam, jog tokio dydžio šalyje kaip Lietuva būtum pirmoje vietoje, užtenka 3 tūkst. balsų. Ką reiškia nusipirkti 3 tūkst. telefono kortelių su keliais eurais sąskaitoje tokiai didelei šaliai kaip Rusija? Nieko. Jau yra buvę skandalų, ir apie juos buvo rašyta spaudoje“, – kalba D. Užkuraitis.

Savo ruožtu L. Lučiūnas pabrėžia, kad dažniausiai už savo gimtųjų šalių atlikėjus balsuoja emigrantai. Rusija – ne išimtis, tad gali tikėtis itin didelio saviškių palaikymo.

„Manau, kad tos šalys, kurios iki šiol palaikė Rusijos atlikėjus, lygiai taip pat juos palaikys ir dabar. Be to, rusų visur yra daug, manau, kad jie bus kaip niekad vieningi“ – sako L. Lučiūnas.

Didesnę sėkmę nei pernai Rusijos atstovams prognozuoja ir dalyvaujantieji lažybose. Eurovisionworld.com duomenimis, kuriuose atsispindi pasaulio lažybų portalų statistika, Rusijai prognozuojama penkta vieta finale. Pagrindinėse Lietuvos lažybų bendrovėse Rusijai taip pat skiriamos 5-6 vietos. Tiek Lietuvos, tiek užsienio lažybų bendrovių „Eurovizijos“ nugalėtojų lentelės viršuje puikuojasi Švedija, antroji vieta prognozuojama Italijai, trečioji – Australijai.