Jau šį trečiadienį, 19.30 val. LRT televizijos laidos „Gyvenimas“ žiūrovai išvys pasakojimą apie vienintelę pasaulyje sostinę, padalytą mūrinės sienos. Pasakojimą iš Kipro rengęs žurnalistas Edvardas Žičkus porą mėnesių derėjosi su Jungtinių Tautų taikdariais, kol galiausiai prieš savaitę lydima apsaugos automobilių lietuvių filmavimo grupė pateko į Kipro buferinę zoną, vadinamąją Žaliąją liniją, nepriklausančią niekam.

1974-aisiais subombarduotas ir apšaudytas Nikosijos tarptautinis oro uostas – taikdarių saugoma vieta, į kurią tik išimtiniais atvejais leidžiama patekti mokslininkams ir žurnalistams. „Oro uostas  vaiduoklis, laikas čia išties sustojęs, o juk tuomet tai buvo vienas moderniausių oro uostų visoje Europoje“, – pasakoja laidos „Gyvenimas“ vedėjas, į Lietuvą parvežęs unikalius filmuotus kadrus. Greta pagrindinio keleivių terminalo stovi apšaudytas keleivinis lėktuvas. Šiam vos pasiekus žemę, Nikosijoje prasidėjo kariniai neramumai.

Konfliktas tarp graikiškosios Kipro dalies ir šiaurėje įsikūrusių turkų tęsiasi jau keturis dešimtmečius. Graikų meilės deivės Afroditės gimimo salos sostinė Nikosija – šiandien vienintelė padalyta sostinė pasaulyje. Pirmasis perėjimo punktas buvo atidarytas tik 2003 metais, tada prie jo nusidriekė kilometrinės eilės žmonių, troškusių sugrįžti į savo namus, pasimatyti su artimaisiais, su kuriais išskyrė karas.

„Buvo ankstus rytas, kai mane pažadino tėtis ir mes pagriebę keletą daiktų pasileidome bėgti. Gyvenome Šiaurės Kipre, šimtas metrų nuo jūros. Atsigręžę atgal pamatėme iš Turkijos atplaukiančius karo laivus, netrukus pasirodė bombonešiai, pasigirdo šūviai“, – prie LRT filmavimo kameras savo istoriją pasakos Polis.

Šveicarijoje mokslus baigęs ir jau daugybę metų Stokholme gyvenantis trijų vaikų tėvas į gimtuosius namus sugrįžo tik po beveik keturių dešimtmečių. Tačiau ten jau gyveno kiti žmonės. Į Žaliąją zoną ir mirusį Nikosijos oro uostą laidos „Gyvenimas“ kūrėjai leidosi ne tik su Polisu, bet ir su Australijoje gyvenančia Meri.

„Ši kelionė mūsų pakeleiviams buvo labai emocionali, jų akyse matėsi pasimetimas, blizgėjo ašaros“, – pasakoja E. Žičkus. Tačiau atėjo momentas, kai žengti toliau laidos herojai atsisakė. Į turkų okupuotą Šiaurinį Kiprą Edvardas leidosi su operatoriumi ir pasu rankoje. „Kontrastas tarp abiejų Kipro dalių – akivaizdus. Pietuose – šypsenos ir spindesys, Šiaurėje – skurdas ir liūdnos žmonių akys“, – įspūdžiai dalinasi žurnalistas.

Pasakojimas apie padalytą Nikosiją ir skausmingi žmonių liudijimai bei unikalūs kadrai iš niekieno žemės – jau šiandien.