Ryga turistus vilioja dainomis, liaudies šokiais ir nepamirštamu naktiniu gyvenimu

Nori pamatyti dainuojantį miestą – važiuok į Rygą. Daugelis keliautojų žino: Latvijos sostinėje nuo pavasario iki vėlyvo rudens vyksta dainų ir šokių festivaliai.

XXIV latvių nacionalinis dainų ir šokių festivalis, tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Rygos katedra“ – kaimynė ne be pagrindo save vadina dainuojančia šalimi.
Tai dar kartą buvo patvirtinta praėjusį savaitgalį, kai vyko senas tradicijas turintis XXIV dainų ir XIV šokių festivalis, kuriame pasirodė daugiau nei 35 tūkst. dainininkų ir šokėjų. Linksmybės iki paryčių truko kelias paras.

12 tūkst. narių choras

Kelios scenos, minios žmonių ir tūkstančiai muzikantų – atrodė, kad dainų ir šokių festivalyje Rygoje dalyvavo visa Latvija. Festivalio tradicijos gyvuoja daugiau nei 135 metus. „Užsieniečius labiausiai žavi festivalio mastas ir užmojis. Patys latviai tiesiog kraustosi iš proto dėl šios šventės. Kiekvienas latvis privalo išklausyti nors vieną festivalio koncertą“, – pasakojo Augustė Sturlytė, ji stebėjo daugelį renginių. 2003 m. šis festivalis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Renginyje pasirodo geriausi Latvijos šokėjai ir muzikantai. Kiekvienų metų pavasarį varžosi įvairios grupės. Vertinimo komisija nusprendžia, kurie dalyviai pasirengę ir gali pasirodyti šventėje. „Atmosfera – tarsi olimpinių žaidynių stadione per 100 m sprinto finalą“, – palygino šventės rengėjai. Latviai ypač didžiuojasi 12 tūkst. narių choru, kuris atlieka sudėtingą ir įvairų repertuarą aštuoniais balsais.
„Patys latviai šventai tiki tuo, ką daro. Bilietai į šventę buvo iššluoti akimirksniu. Kai kurie buvo pasiryžę į festivalio koncertų bilietus išmainyti bilietus į grupės „Metallica“ koncertą“, – pasakojo latviai. Ir ragino nesistebėti, kad Mežaparko ir Daugavos stadionai buvo pilni žmonių.
Festivalyje visas dėmesys sutelktas į šalies tradicijas. Visi šokėjai ir dainininkai vilki nacionalinius kostiumus.

Senamiestis privalomas turistui

Latvius užsieniečiai vadina svetingais šeimininkais. Jie neužmiršta pasirūpinti turistais – siūlomas ne vienas kelionės maršrutas. Rygos turizmo ir informacijos centro atstovai sako, kad turistai dažniausiai lanko Rygos senamiestį, Katedrą ir Laivės paminklą.
„Tose vietose nesunku pajusti tautos istoriją ir išskirtinę atmosferą. Senamiestyje yra ką pamatyti. Jis padalytas į dvi dalis: šiuolaikiniai pastatai konkuruoja su istoriniais“, – sklandžia anglų kalba informaciją dėstė Rygos turizmo ir informacijos centro koordinatorė Ieva Kaliner. Norintiems pajusti latvių dvasią ir kultūrą nereikėtų užsidaryti vien muziejuose, galerijose. I.Kaliner rekomenduoja aplankyti Rygos pilį, gynybinę sieną su parako bokštu ir išskirtiniais Švedų vartais, „Trijų brolių“ namus, Rygos katedros ir vienuolyno kompleksą. „Katedra išsiskiria dydžiu ir puošyba. Joje galima išgirsti vienų seniausių Europoje vargonų skambesį“, – koordinatorė negailėjo gražių žodžių savo šalies istoriniams pastatams.

Muzika ne tik festivaliuose

Rotušės aikštėje siūloma susipažinti su puošniais pokario laikais atstatytais Nyderlandų renesanso stiliaus Juodagalvių gildijos namais, Šv. Petro bažnyčia, Rygos opera ir pasivaikščioti senamiesčio gatvelių labirintais.
Norintiems aktyvesnio laisvalaikio – naktinis gyvenimas. Patinka bliuzas? O gal džiazas? Miesto baruose, restoranuose, kavinėse kiekvienas ras ką nors pagal savo skonį. „Latviai mėgsta išgerti kelis bokalus alaus, pažaisti biliardą ar smiginį, vėliau jie šoka klubuose ir galbūt net susiranda tikrąją meilę, – I.Kaliner šmaikščiai siūlė išmėginti, kas yra tikras latviškas vakaras. – Norite egzotikos ar erotikos? Vakaro su cigaru rankose? Viską rasite sostinės klubuose.“
Brangiausių miestų sąraše Ryga užima 48 vietą. „Teko lankytis Lietuvoje ir Estijoje. Rygoje kainos didžiausios“, – pripažino moteris. Vidutiniškai dienai turistas turėtų skirti apie 100–150 litų. Už tokią sumą būtų galima pasižvalgyti po senamiestį, užkąsti ir pasilinksminti naktiniame klube.