Jungtinės Amerikos Valstijos kiekvienų metų liepą švenčia ledų mėnesį.

1984-aisiais šios šalies prezidentas Ronaldas Reaganas, pastebėjęs ypatingą amerikiečių susidomėjimą ledais kaip pagrindiniu desertu, paskelbė liepos mėnesį Nacionaliniu ledų mėnesiu, o trečią liepos sekmadienį švenčiama ir Nacionalinė ledų diena.

Daugelis mano, kad ledai kilę iš Italijos, kadangi joje ledų asortimentas itin gausus.

Tačiau retas žino, jog ledai, pagaminti naudojant pieną, iš tiesų buvo kinų išradimas, maždaug du šimtus metų prieš mūsų erą.

Pasak mokslininkų, visame pasaulyje sekmadieniais žmonės suvartoja daugiausia ledų.

2022 m. aistringiausių ledų valgytojų titulas atiteko Naujosios Zelandijos piliečiams.

Vidutiniškai vienas jos gyventojas per metus suvartoja 28,4 litro pieno produktų, tarp kurių daugiausia – ledų, o tai liudija ir apie aukštą pieno produktų, kuriais šalis garsėja, kokybę.

Irane galima rasti makaronų ledus. Tai – unikalus iranietiškas desertas, kilęs iš Persijos imperijos.

Jį sudaro specialūs vermišelių makaronai, pusiau užšaldytų rožių vanduo ir sirupo mišinys.

Šis į šerbetą panašus skanėstas dažniausiai būna pagardintas žaliosios citrinos sultimis, šafranu arba natūraliai smulkintais riešutais.

Kai kuriose šalyse Pietų Amerikoje egzistuoja ir natūralūs, gamtoje randami ledai.

Peru, Ekvadore, Kolumbijoje ir Venesueloje auga išskirtinis medis, kurio vaisių skonis primena vanilinius ledus.

Iš jo gaminamas ir alkoholinis gėrimas, pavadinimu "cachiri", kurio skonis šiek tiek panašus į sidrą.

2015 m. Norvegijos ledų kompanija "Hennig-Olsen" pasiekė naują didžiausio ledų kūgio rekordą.

110 kilogramų sveriantis kūgis su 1 080 litrų ledų buvo trijų metrų ir aštuonių centimetrų aukščio, to kiekio turėjo pakakti 10,8 tūkst. ledų porcijų.

Ledai paskaninti vanile su braškėmis bei šokolado drožlėmis.

Tad, žvelgiant į pasaulio gyventojų mitybos pasirinkimus, galima daryti prielaidą, jog daugelyje šalių be ledų neįsivaizduojama ne tik vasara, bet ir apskritai gyvenimas.