Prasidėjo antroji festivalio "Lietuvos teatrų pavasaris" savaitė. Pasak teatrologų,  dauguma programoje rodomų spektaklių skirti pirmiausia masinei auditorijai.

Programa - margaspalvė

Lietuvos teatrų naujienas sekanti teatrologė, kultūros portalo "kamane.lt" vyriausioji redaktorė Vida Savičiūnaitė prisipažino išstudijavusi festivalio programą, bet dėl darbų gausos kol kas nežiūrėjusi festivalio spektaklių. "Kurias sezono naujienas labiausiai noriu pamatyti, nuvažiuoju pasižiūrėti į Vilnių, – sakė pašnekovė. – Praėjo etapas, kai žiūrėdavau viską iš eilės. Dabar esu išrankesnė."

Tradiciškai "Lietuvos teatrų pavasario" programa yra labai margaspalvė. Nuo rimto ir gilaus, prie kėdžių penkioms valandoms prikaustančio "Idioto", iki labai lengvos Kauno kamerinio teatro komedijos "Pirmasis kartas". Kaip atsiranda toks margumynas?

"Vieni žiūrovai nori komedijų, kiti – gilių dramos pastatymų. Siekiame, kad programoje sau tinkamų spektaklių rastų skirtingo skonio žiūrovai", – sakė festivalio direktorė Gintarė Aleksandravičienė.

Pašnekovė svarstė – galbūt festivalio programoje nebūtų tokio skirtingo lygio spektaklių, jei renginyje nebūtų pristatomi Panevėžio, Šiaulių teatrų darbai. Prieš keletą metų, norėdami surengti aukštesnio lygio festivalį, organizatoriai nekvietė šių teatrų. "Tačiau, iš kitos pusės, juk renginys vadinasi "Lietuvos teatrų pavasaris" – tai kodėl nepateikus visos teatrų paletės? Juo labiau kad žmonės į jų spektaklius eina", – pastebėjo festivalio direktorė.

Tikslas – masinė auditorija?

Paklausta, kaip formuojama festivalio programa, ji užsiminė, kad konsultuojamasi su teatrologais ir teatrų atstovais: "Teatrų prašome teikti geriausius, jų manymu, sezono spektaklius. Tačiau festivalio programa yra diskusijų objektas. Pavyzdžiui, Valstybinis jaunimo teatras norėjo atvežti kitą darbą, tačiau mes jų pasirinkimu suabejojome, prašėme suprantamesnio spektaklio. Ir jie atveža po kelių dienų Vilniaus publikai pristatomą Jono Vaitkaus spektaklį "Žygimantas ir Barbora".

Šiemet festivalio scenoje – nemažai komedijų, jaunimui skirtų pastatymų. Galbūt teatrai, veždami spektaklius, bando atsižvelgti į Kauno publikos skonį?

"Nemanau, kad egzistuoja toks išskirtinis reiškinys kaip Kauno publika. Čia, matyt, yra šiek tiek sufantazuotas reikalas. Visur yra žiūrovų, kuriems patinka lengvesni dalykai, ir priešingai – laukiančių kažko gilesnio. Nemaža dalis festivalio spektaklių skiriama masiškesnei publikaI – juk festivalio organizatoriai viliasi komercinės sėkmės. Tačiau jie nepamiršta ir žiūrovų, laukiančių teatro įvykių", – tikino V.Savičiūnaitė.

Anot jos, orientavimasis į masinę auditoriją nebūtinai žymi neigiamas tendencijas teatre. Kaip pavyzdį ji pateikė Vilniuje rengtą teatro festivalį "Life", siūliusį daug kokybiškų masinių renginių.

"Kad ir kaip norėčiau pamatyti festivalį, kurio programą sudarytų vien tik rinktiniai spektakliai, skirti rinktinei publikai, aš suprantu, kad tokio reiškinio Lietuvoje būti negali. Kita vertus, ir arčiau popkultūros esantis teatro reiškinys gali būti labai aukšto lygio. Kaip pramoga jis turi teisę dalyvauti festivalyje", – sakė teatrologė.

Organizuoja entuziastai

V.Savičiūnaitė pabrėžė, kad "Lietuvos teatrų pavasaris" kilo ne iš teatro profesionalų, o iš entuziastų. Anot jos, festivalis jau seniai įrodė, kad jis vertas būti.

"Tai yra vienintelis nuolatinis festivalis Kaune. Gerai, kad jis apskritai yra. Entuziastų skonis gali skirtis nuo profesionalų, bet festivalyje kasmet pasitaiko ir iš tiesų geros kokybės spektaklių, – tvirtino V.Savičiūnaitė. – Galima būtų, kaip dabar madinga, pasitelkus vienpusiškus argumentus sumaišyti festivalį su žemėmis. Bet tai būtų tiesiog nusikaltimas. Šis festivalis nieko blogo miestui, jo publikai nepadarė. Priešingai – atveža tokių teatro naujienų iš kitų miestų, kuriuos žmonės sunkiai pasižiūrėtų ne Kaune. Tik būtų gerai, kad popkultūra festivalyje nepaimtų viršaus."

Į tokius argumentus G.Aleksandravičienė atsakė, esą teatrologai turbūt norėtų, kad visi festivalio spektakliai būtų Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus ar Jono Vaitkaus lygio. "Bet festivalis rodomas ne vien teatrologams. Mūsų pagrindinis tikslas yra suburti žiūrovus. Turi veikti paklausos-pasiūlos principas. Negalime rodyti tokių spektaklių, į kuriuos visiškai nesirinktų žiūrovai", – tikino festivalio direktorė.