„Spektras“ (Spectre), ilgiausias iš kada nors sukurtų filmų apie Džeimsą Bondą, buvo parodytas kritikams per pirmąją peržiūrą Londone, surengtą trečiadienio vakarą, kur tą kino juostą pristatė jos prodiuseriai Michaelas Wilsonas (Maiklas Wilsonas) ir Barbara Broccoli (Barbara Brokoli).

Daugiau negu 1,6 tūkst. bilietus įsigijusių žmonių susirinko į kino teatrą „Odeon“ Lesterio aikštėje, kad pamatytų aktoriaus Danielio Craigo (Danielio Kreigo) ketvirtąjį pasirodymą agento 007 vaidmenyje. Per seansą buvo imtasi griežto saugumo priemonių: žiniasklaidos atstovai ir laimingieji bondiados gerbėjai buvo paprašysi palikti savo mobiliuosius telefonus ir įrašymo įrenginius prie salės durų.

Bendrovės „Sony“ padalinio Jungtinėje Karalystėje direktorius Peteris Tayloras (Piteris Teiloras) taip pat paprašė žiūrovų „neatskleisti kai kurių staigmenų, kurias netrukus pamatysit“.

Šio filmo siužetas klostosi po įvykių, vaizduotų 2012 filme „Operacija „Skyfall“ (Skyfall): Džeimsas Bondas išsiunčiamas į Meksiką nužudyti vieno žmogaus, o rastas žiedas su aštuonkojo atvaizdu užveda ant mįslingos organizacijos SPECTRE, vadovaujamos Franco Oberhauzerio (vaidina Christophas Waltzas, Kristofas Valcas), pėdsakų.

Padedamas daktarės Madlen Svon, kurią suvaidino Lea Seydoux (Lėja Seidu), Bondas privalo prisiminti savo praeitį ir sustabdyti tos grupuotės planus įsiviešpatauti pasaulyje, naudojant pasaulinį sekimo tinklą.

„Spektras“ išsaugojo neatsiejamus bondiadus elementus: grumtynes, gaudynes ir sprogimus, egzotiškas vietoves, prabangias mašinas ir įspūdingas moteris. Tačiau įprasti veikėjai, tokie kaip technologijų specialistas Ku (suvaidintas Beno Whishaw, Beno Višou) ir panelė Manipeni (Naomie Harris, Naomi Haris), nebėra prikaustyti prie savo darbo vietų agentūros MI6 būstinėje, o pasaulinio sekimo tema suteikia filmui šiuolaikišką atspalvį.

24-ojo bondiados filmo premjera įvyks spalio 26 dieną.

Ankstesnis šios sagos filmas, „Operacija „Skyfall“, už parduotus bilietus uždirbo 1 mlrd. JAV dolerių (880 mln. eurų).

Ekspertų nuomone, Bondo neblėstantį populiarumą lemia laikui nepavaldus žavėjimasis glamūru, bet taip pat rašytojo Iano Flemingo (Ijeno Flemingo) vaizduotė – agentą 007 išgalvojęs autorius numatė didelius visuomenės ir geopolitikos pokyčius, kai sukūrė šį personažą 1953 metais.

„Bondas buvo kontrkultūros veikėjas, seksualinės revoliucijos veikėjas“, – sakė Indianos universiteto anglų literatūros profesorius Stephenas Wattas (Stivenas Votas), parašęs knygą „Ijanas Flemingas ir Džeimsas Bondas: agento 007 kultūros politika“ (Ian Fleming and James Bond: The Cultural Politics of 007).

„Tuo pačiu metu jis yra ištikimas pavaldinys ir rafinuotas veikėjas, mėgstantis brangius automobilius, cigaretes su aukso žiedeliu, pagamintas specialiai jam, puikų šampaną ir daug daugiau“, – pridūrė ekspertas.

Kai įsibėgėjo seksualinė revoliucija, feminizmas tapo stipria jėga Vakarų šalių politikoje, šis šnipo personažas buvo kaltinamas esantis atitrūkęs nuo tikrovės, o D.Craigas jį netgi vadino „seksistu ir mizoginistu“.

Tačiau, kaip pabrėžė S.Wattas, senamadiškas mačismas visuomet išliks šio veikėjo patrauklumą lemiančiu veiksniu.