Bėgioti galima visur

Nuo vaikystės sportą pamilusi ir paauglystėje bėgimą atradusi Milita šios aktyvios veiklos neapleidžia iki šiol.

„Pamenu, pradėjau bėgioti, kai reikėjo lauke vedžioti augintinį. Tikriausiai kažkur filme buvau pastebėjusi tokį stilingą šuns vežiojimo būdą“, – juokiasi atlikėja, vėliau supratusi, kad būtent bėgimas yra tas sportas, kuriuo galima užsiimti bet kur: tiek šalia namų, tiek atostogaujant ar keliaujant. Tereikia turėti sportbačius.

„Bėgimas nelengvas sportas. Turiu aukštą pulsą, todėl fiziškai man sudėtinga, tačiau labai mėgstu ši procesą ir nepasiduodu. Tikiuosi, ateis diena, kai bėgimas man bus toks pat lengvas, kaip ėjimas, ir atsipalaidavusi galėsiu mėgautis procesu. Kadangi šiuo metu ruošiuosi startui Vilniaus maratone, kur bėgsiu 5 km „Rinkis sveikiau“ trasą, kai tik geras oras ir jaučiuosi ne per daug pavargusi, stengiuosi bent pusvalandžiui išbėgti. Nors vasara man pats darbymetis, paskutiniu metu bėgioti pasiseka vieną ar du kartus per savaitę“, – sako M.Daikerytė.

Žinoma nuomonės formuotoja jaučia malonumą bėgioti skirtingose šalyse, kur stebina trasų kraštovaizdžiai ir sutikti žmonės. „Lietuvoje dažniausiai bėgioju ten, kur būna patogi lokacija: arba palei upę, arba senamiestyje, aplink namus, bet, žinoma, mieliausiai rinkčiausi gamtą. Kai bėgioju miške, bent akimirkai išjungiu muziką, kad pasimėgaučiau gamtos garsais“, – dalijasi pašnekovė.

Stebi savo savijautą

Mėsos nevalganti, pieno ir glitimo turinčius produktus ribojanti Milita sako, kad sportuojant svarbu tinkamai susidėlioti mitybą.

„Stengiuosi nevalgyti bent 1–1,5 val. iki bėgimo, o po sporto dažniausiai renkuosi sveikatai palankesnį maistą. Norisi išlaikyti tą lengvumo būseną, tai dar labiau motyvuoja bėgioti“, – pasakoja atlikėja.

Bėgimas jai padeda laikytis subalansuotos mitybos, tikriausiai todėl, kad protas būna labiau nusiraminęs. „Bėgimas man padeda susitvarkyti su nereikalingomis emocijomis. Išsikraunu, fiziškai pavargstu, todėl lengviau užmiegu. Be to, jaučiuosi ištvermingesnė ir padariusi dėl savęs kažką naudingo“, – dalijasi M.Daikerytė.

Bėgiodama ji stebi savo būseną ir savijautą: „Po truputį jaučiu, koks bėgimas man yra pats komfortiškiausias, ir stengiuosi savęs nespausti, kad sportas teiktų džiaugsmą. Tuos, kurie dar nėra dalyvavę bėgime, labai raginu prisijungti. Tai geras savęs išbandymas, kuris atneša malonių emocijų ir suteikia progą kartu pasidžiaugti mažomis savo pergalėmis!“

Svarbi tinkama mityba

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė taip pat primena, kad sportuoti rekomenduojama bent tris kartus per savaitę po valandą arba kasdien bent po pusvalandį.

Norint palaikyti gerą savijautą, reikia atidžiai rinktis maistą. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, ir augalinis, ir iš dalies augalinis maistas gali būti sveikatai daugiau arba mažiau palankus.

„Esu gydytojos praktikoje susidūrusi su sportuojančiu veganu, kuris maitinosi beveik vien saldumynais, nes dažnai jautė alkį, kurį greitai numalšindavo saldėsiais. Taip maitinantis organizmas nualinamas, todėl ypač sportuojantiems vegetarams ir veganams reikėtų kiek atidžiau planuoti savo racioną, būtinai įtraukti augalinės kilmės baltymų“, – pabrėžia E.Gavelienė.

Pasak dietologės, maiste turėtų būti 12 proc. baltymų, apie 30 proc. riebalų, o visa, kas lieka, – angliavandeniai. Tos proporcijos visiems maždaug vienodos: ir šiek tiek pasimankštinantiems, ir intensyviau sportuojantiems.

„Pastariesiems pageidautina tik truputį padidinti baltymų kiekį (iki 15 proc). Jei palygintume intensyviau sportuojančio ir nesportuojančio žmogaus dienos maisto tūrį, tai nesportuojančio jis būtų mažesnis“, – aiškina dr. E.Gavelienė.