„Neturiu teisės iš vaikų atimti Kalėdų. Žinoma, kad dovanojame jiems dovanas, tegul renkasi, kol galime jiems tai duoti. Tačiau visada su jais kalbamės, jei tų dovanų būna per daug, siūlome jas padovanoti vaikams į globos namus, kurie neturi tėvelių. Todėl dabar jie visada mąsto ir taip po truputį juos ugdome būti geranoriškais kitų atžvilgiu. Manau būtent taip vaikams turėtume pasakoti ir kalbėti, ką tu turi ir ko kiti neturi“, – pasakoja M. Vitulskis

Nors M. Vitulskis be galo laimingas turėdamas gražią šeimą, su kuria turi galimybę švęsti gražiausias metų šventes, tačiau prisimena, kuomet Kalėdos jam būdavo ypatingos. „Iki penkiolikos ar šešiolikos metų Kalėdos būdavo magiškos. Labai dideles pastangas dėdavo mama su teta, jos šią šventę paversdavo tokia tikra. Susirinkdavo visa giminė. Tradiciškai mėgaudavomės dovanų keitimusi ir vaišėmis nuklotu stalu“, – nostalgiškai prisiminimais dalinasi Merūnas.

Kažkada operos solistas galvojo tapti vienuoliu, tačiau po mylimiausio žmogaus, mamos,  netekties, suabejojo Dievu, ir suprato, kad yra ir kitų būdų dovanoti save žmonėms. LNK interneto laidoje „Atsakyk“ Merūnas prabilo apie įvykį, kuris jam sukėlė nekokius jausmus.

„Po laidos „Valanda su Rūta“ man paskambino trys ar keturi vyrai, kurie prisistatė mano tėvais. Tai mane nuliūdino. Iš tikrųjų nežinau, ar mano tikras tėvas gyvas, lyg ir girdėjau, kad ne. Kažkaip ramiau gyvenu, kai apie tai negalvoju“, – atskleidžia operos solistas M. Vitulskis.