Malonumas siūdintis

Kai kam gali atrodyti, kad noras ir įprotis drabužius siūdintis siuvyklose - senamadiškas ir labiau tinka apvalioms močiutėms. Tos, kurios aprėdus naujam sezonui ir šventėms iš anksto užsisako siuvyklose, tvirtina, kad siūdintis originalius drabužius - neprilygstamas malonumas. Moteris labiausiai vilioja procesas rinktis audinius, vartant žurnalus ir katalogus svarstyti, koks modelis labiausiai tiktų, tada kelis kartus per savaitę prieš didelį veidrodį matuotis naują drabužį. Juk tada aplink šokinėja bent dvi siuvėjos, kurios siūlo, kaip bus gražiau, patraukliau ir kokia siūlė padarys moterį lieknesnę ir grakštesnę. Labai moteriška, tiesa? Kai gyvename tokiu pašėlusiu tempu, siūdintis drabužį - elegantiška prabanga.

Ieško originalumo

„Vakarės“ pakalbintų siuvyklų šeimininkės ir siuvėjos teigė, kad moterys drabužius siūdinasi dėl skirtingų priežasčių. Vienos nori sutaupyti, kitos parduotuvėse neranda tinkamo dydžio drabužių, o trečios siekia būti ne tokios kaip kitos ir, rinkdamosi originalias medžiagas bei drabužių modelius, nori atrodyti originaliai.

Nedidelės siuvyklos „Jumina“ siuvėja Diana Žalkauskienė pripažino, kad kartais klientės nustebina savo idėjomis ir fantazijomis. Būna, kad iš paprasčiausios pigių rūbų parduotuvės nupirkto drabužėlio, pakeitusios keletą detalių, jos sukuria kone autorinį drabužį.

Madų salono „Litferta“ vadovė Gražina Šilerienė „Vakarei“ sakė, kad kartais vien nuspręsti, iš kokio audinio ir kokią suknelę siūsis klientė, užtrunka porą savaičių. Ir moteris, ir madų salono vadovė ieško audinio, derina smulkmenas, keletą kartų piešia būsimo drabužio detales. Pasak G.Šilerienės, šiais laikais moterys labai daug žino apie madą. Visi šaltiniai – internetas, žurnalai, televizija – prieinami visoms, kurios netingi paieškoti įdomesnio įvaizdžio.

Kol kas siuvėjoms ir klientėms tenka paieškoti ir tinkamo audinio. Nors parduotuvės dabar žymiai greičiau nei anksčiau atsiveža madingiausių audinių, kokybiško, originalaus ir ne už kosminę kainą dar tenka paieškoti.

Maskuoja trūkumus

Labai dažnai siuvėjoms reikia spręsti ir kone geometrijos uždavinius. Tenka pasukti galvą, kokį drabužio fasoną pasiūlyti, kad nesimatytų, jog vienas klientės petys daug žemesnis už kitą ar viena koja už kitą trumpesnė porą centimetrų.

Siuvyklos „Jumina“ siuvėja Jurgita Valentienė pasakojo, kad apie trūkumus klientėms reikia kalbėti subtiliai ir aptakiai. Jei moteris aikštingesnė, siuvėjos net neprasitaria, kad po primatavimo turėjo siaurinti ar platinti tik vieną drabužio pusę.

Gražina Šilerienė „Vakarei“ sakė, kad didelių parduotuvių matavimosi kabinose moterys nepastebi drabužių trūkumų, kreivokų siūlių. Jos žiūri į dydį, spalvą, modelį ir tik parsinešusios namo ar panešiojusios drabužį pastebi jo broką ar nepatogiai veržiančią siūlę.

Pasitaiko keistenybių

Siuvyklos „Jumina“ moterys „Vakarei“ sakė, kad stengiasi „apšokinėti“ kiekvieną klientą – ir tą, kuris užsisakė visą kostiumą, ir tą, kuris atnešė patrumpinti kelnes. Siuvėjos pasakojo, kad labai dažnai tenka taisyti nekokybiškus drabužius iš turgaus, parduotuvių arba siaurinti sulieknėjusių klienčių garderobą. Būna, kad moteris atneša pusę spintos ir prašo visus drabužius susiaurinti.

Pasitaiko ir dar keistesnių klientų. Bent keli vyriškiai ar jų žmonos į siuvyklą atneša užsiūti naujų vyriškų kelnaičių antukus. Vyriškiams kažkodėl nepatinka, kad trumpikėse yra plyšys, patogumo dėlei užsegamas sagutėmis. Moterys nesiginčydamos užsiuva tą plyšį.

Moterys ateina ir liemenėlių taisyti, ir maudymosi kostiumėlių persiūti. Siuvėjoms ne kartą teko iš uždaro „maudymuko“ padaryti atviresnį, vietoj įprastų kelnaičių sukirpti ir pasiūti „stringus“.

Ruošiasi Kalėdoms

Nors siuvyklos „Jumina“ klientai kol kas dar tik siuvasi, taiso, persisiuva šiltesnius žieminius drabužius, Gražinos Šilerienės madų salone jau verda įtemptas darbas – moterys pradėjo siūdintis drabužius Kalėdoms ir Naujųjų iškilmėms. Siuvyklos „Klasikinis stilius“ direktorė Jovita Onaitienė „Vakarei“ sakė, kad siuvėjos jau pluša ir prie ypatingų kalėdinių rūbų – Kalėdų Senelių kostiumų. Kasmet į šią siuvyklą kreipiasi bent keli Kalėdų Seneliai, norintys naujo puošnaus kostiumo. Pasirodo, sudėtingesnio, dekoratyvaus, kailiu puošto kostiumo kaina – 400-500 litų.

„Juminos“ siuvėjos tikino, kad pastaraisiais metais prieš Kalėdas vis dažniau tenka siūti ne tik vakarines sukneles, puošnius kostiumėlius, bet ir karnavalinius kostiumus. Dar prieš penkerius metus moterys prašė siuvėjų pasiūti karnavalines kaukes vaikams, o dabar karnavalinių rūbų prireikia ir joms pačioms.

G.Šilerienė sakė, kad jau antrus metus iš eilės klientės iškilmių drabužiais pradėjo rūpintis iš anksto. Jau spalį moterys rinkosi audinius ir pradėjo matuotis drabužius siuvykloje. Tiesa, ji pastebėjo ir kitą naują tendenciją. Moterys šventėms stengiasi pasisiūdinti rūbą, kuris tiks ir kitoms progoms. Per Kalėdų vakarėlį jos puikiai jaučiasi su nauju apdaru, papuoštu ryškesne detale ar akcentu, o paskui drabužį pritaiko šiokiadieniams. G.Šilerienės manymu, lietuvaitės jau išmoko taisyklę, kad drabužis turi dirbti ir tarnauti žmogui, kaip ir bet kuris kitas daiktas, todėl nebesisiūdina vienam vakarui skirtų rūbų. Be to, daugelis moterų jau nebenori drabužių iš juodo audinio. Pamažu išdrįstama siūdintis ir baltą, šviesiai rožinį, vos vos melsvą kostiumą, paltą. Madų salono direktorė mano, kad dėvėti šviesius rūbus galima turint automobilį – nereikia vaikščioti pilkomis gatvėmis, nepraktiška balta tampa kur kas praktiškesnė.

Žmonės taupo

Kartais siūdintis yra brangiau, nei pirkti rūbą parduotuvėje, kartais – daug pigiau. Daug kas priklauso nuo audinio kainos, naudojamų apdailos detalių, modelio sudėtingumo ir laiko, kurį siuvėja sugaiš jį siūdama. Kita vertus, siuvėjų manymu, mokėti daugiau ar tiek pat, kiek parduotuvėje, verta ir dėl kitos priežasties – pasisiūdinusi rūbą, klaipėdietė gali būti šimtą procentų tikra, kad gatvėje už kampo nesutiks dar trijų taip pat apsirengusių moterų, o vakarėlyje nesusidurs su lygiai tokį pat drabužį vilkinčia ponia.