Pereiti į pagrindinį turinį

Merūno sužadėtinė Erika: vyrų negalima lepinti!

2010-09-04 09:38
Charakteris: E.Vilčinskaitė tiesi, atvira ir nevengia savikritikos.
Charakteris: E.Vilčinskaitė tiesi, atvira ir nevengia savikritikos. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Merūno Vitulskio mylimoji nėra ideali šeimininkė, nėra vyrų svajonė ir nebus ideali žmona. Tačiau populiaraus dainininko ir jo sužadėtinės Erikos Vilčinskaitės vestuvės įvyks. Kitais metais.

Maloniau, kai nepažįsta

"Vestuvėse niekas neprisigers iki komos!" – Erikos akys plykstelėja. Draugai žino, kaip ji negali pakęsti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu.

Lengvai bendraujanti, kartais tiesmuka, nuoširdi, šiek tiek valdinga 22-ejų Erika, paklausta, ką reiškia būti Merūno sužadėtine, gūžtelėja pečiais: "Turbūt panašiai jaučiasi ir kitų vyrų merginos. Aš gyvenu su žmogumi, o ne su įžymybe."

Ji jau pajuto aplinkinių dėmesį, tačiau prisipažįsta: buvo daug maloniau, kai niekas neatpažindavo.

Mėgstantis pasakoti anekdotus Merūnas buvo siela savo draugų kompanijoje, Erika – savo. Po Liūto ženklu gimę žmonės mėgsta būti dėmesio centre, tačiau E.Vilčinskaitė puikiai jaučiasi antrame plane. Erika gudriai šyptelėja: "Aš valdau ir atsigriebiu ten, kur reikia."

Su sužadėtuvių žiedu

"Nesakau, kad Merūną nuolat valdau... – renka žodžius Erika. – Bet, kaip dauguma moterų, mėgstu situaciją palenkti į savo pusę. Tiesa, kartais jis užsispirs ir griežtai sakys griežtai "ne". Nors ir bus neteisus."

Merūnas – menininkas, ji – matematikė. Jis aistringai perka naujausius IT, elektronikos prietaisus, o ji tvarko namų biudžetą, sudaro buities darbų grafiką.

"Negaliu pakęsti, kai moteris tarnauja vyrui, – susiraukia. – Aš ne tokia, kuri kasdien skalbs, gamins valgyti, apglostys vyrą. Negalima jų lepinti!"

E.Vilčinskaitė juokiasi ir savikritiškai prisipažįsta – ji nėra idealas. Dėl to ją įsimylėjo ir ketverius metus gyvena kartu populiarus dainininkas, kuris rugpjūčio 8-ąją, per Erikos gimtadienį, atsiklaupęs ant kelių padovanojo jai auksinį sužadėtuvių žiedą?

"Esu tiesi, nuoširdi, vertinu jo sielą, moku pasakyti "ne", sugebu, kur reikia, būti griežta. Esu rami, bet kartais suriaumoju it Liūtas", – greitakalbe išberia Erika.

Išlaidūnas ir taupuolė

"Dabar labai nelengva rasti berniuką, kuris žvelgtų daug giliau ir matytų ne tik išorę, – atsidūsta girdama mylimąjį. – Ir dar tokį, kuris neišsigąstų mano bjauroko charakterio."

Suvalkietės mamos dukra Erika – taupi. Ji prasitaria, kad pykstasi, kai Merūnas išlaidauja: "Jei kišenėje yra pinigų – Meras juos išleis. O kiek jis perka batų!.. Kartais parduotuvėje net susipykstame."

Erika mano, kad geriau taupyti dideliam pirkiniui, kad ir jų vestuvėms, kuriose dalyvaus artimi, bet ne reikalingi žmonės.

Tačiau apie vestuves ji nenori kalbėti. Būdama žurnalistė, ji niekada nerašytų to paties. Geriau jau apie mažas, niekam nežinomas paslaptis.

Kokias? Na, kad ir apie tai, kaip kartais Merūnas pokštauja. "Jis dabar mane užmuš, bet papasakosiu, – sako Erika. – Kartą nutarė parodyti sukutį. Tačiau sukdamasis nusivertė. Arba atbėgo, mūvėdamas ląstus, dainuodamas... Ir tik keberiokšt!"

Žmonės Merūną išpaikino

Komentarų apie save E.Vilčinskaitė jau neskaito. Užteko, kai kartą verkė, skaitydama neteisybę apie save. Erika negali atsitokėti: "Ir kaip jie gali kalbėti, kad Merūnas man patinka dėl pinigų?!"

Trečio vadybos kurso studentė pyksta ir ant vieno žurnalo, paskelbusio, kad Erika nebaigė vidurinės ir dirbo valytoja. Nesąmonė!

E.Vilčinskaitė mano, kad negalima ne tik šmeižti, bet ir sudievinti žmonių. "Išlepino jie mano Merūnėlį, – kalba ji. – Kai močiutė turguje dovanoja jam sūrį ar kumpį, sakau, geriau dovanotumėte tam, kuris neturi ko valgyti, arba sunkiai gyvenančioms daugiavaikėms šeimoms."

Erika nuolat kartoja ir savo sužadėtiniui: manęs nelepink, nelepink, nelepink! O M.Vitulskis sužadėtinę lepina. Ir mėgsta dovanoti prabangius papuošalus, nors jai labiau patinka kuklios, bet ne kasdienės dovanos.

Bijo prarasti save

Taip, ji pastebėjo, kad, Merūnui išgarsėjus, dainininką ėmė atakuoti daugiau merginų. Erika mato, kaip jos flirtuoja, merkia akį, ar gudriai, neva netyčia, glaudžiasi. Maišo šaukšteliu kavą ir šypsosi: "Žinote tas moteriškas gudrybes."

Meras? Ji jau seniai taip trumpina Merūno vardą, o sužadėtinį dar vadina Katinėliu, o jis ją – Saule. "Tiesa, – nusijuokia, – miesto meras iš jo būtų nekoks – jis pernelyg meniškas ir geras. Mieste būtų chaosas."

Erika neabejoja, kad M.Vitulskio vien dailiu veidu ir idealia figūra nesužavėsi: "Kad sužavėtų Merą, moteris turi būti išskirtinė, gilesnė, įdomi ir turėti kažką daugiau nei gražią figūrą."

Erika nekreipia dėmesio į apkalbas, kad ji – ne žurnalo viršelio modelis. Ji nuo mažens buvo "kleckas", tačiau padarydavo špagatą, nevengdavo sporto: "Aš ir dabar mielai lakstau krosą ir pasportuoju. Merūnas pritingi, jis visada buvo apvalutis. Tačiau ar žmogaus išorė svarbiausia? Mes esame tokie, kokie esame. Todėl labiausiai bijau prarasti save."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų