Apie nelaimę patvirtino velionio šeima.

A. Ilginis pastatė daugiau kaip 15 televizijos ir dokumentinių filmų, spektaklių, televizijos serialų, sukūrė televizijos meno ir kultūros laidų, vaidmenų televizijos filmuose. 

2005 m. jis buvo BTV laidos „Sveikatai ir laimei“ vedėjas.

A. Ilginis buvo legendinio serialo „Giminės“ prodiuseris.

Velionis bus pašarvotas ketvirtadienį, rugsėjo 8 d., nuo 13 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g., Vilnius). Laidotuvės – penktadienį, rugsėjo 9 d., 14 val. Sudervės kapinėse (Ąžuolyno g.).

LRT archyvo nuotr.

Žmogus, visada turėjęs daugiau idėjų nei laiko jas įgyvendinti

Žmogus orkestras, visada turėdavęs daugiau idėjų nei jėgų ir laiko jas įgyvendinti, novatoriškas, drąsus režisierius, poetas, puikus konferansjė, talentingas prodiuseris. Taip apie Anapilin iškeliavusį A. Ilginį kalbėjo jo artimiausi draugai ir kolegos.

„Kartą, studijų metais, vakarodami su Broniumi Morkevičiumi ir Arvydu Ilginiu, juokais traukėme degtukus, atseit, norėdami išsiburti, kas ilgiausiai gyvens. Šiandien dviejų trumpiausių degtukų jau nebėra“, – liūdnai studijų metus su A. Ilginiu ir B. Morkevičiumi prisiminė režisierius Saulius Vosylius. Pirmąjį televizijos režisierių kursą buvusioje Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, kurioje mokėsi ir Rimantas Tuminas, ir Janina Lapinskaitė, ir Juozas Sabolius, buvo surinkęs Algis Galinis.

„Giminių“ serialas – tik nedidelė kūrybos dalis

Prisimindamas, kaip radosi iki šiol kuriamas ir per LRT rodomas „Giminių“ serialas, jo scenarijaus autorius Bronius Bušma prisipažino, jog dabar net sunku būtų pasakyti, kas pirmasis iš tuometinės jų bičiulių kompanijos sugalvojo serialo pavadinimą: „Mes mėgdavome važiuoti į Dzūkiją grybaut, greičiausiai vienos išvykos metu ir sugalvojome pavadinimą. Gal to pavadinimo autorius buvo Arvydas, gal Saulius, o gal režisierius Valdas Babaliauskas, kuris yra filmavęsis „Giminėse“. Tačiau tikrasis Arvydas atsiskleidė ne „Giminėse“, o puikiuose savo televizijos spektakliuose – „Stiklinė arbatos su citrina“, „Našlių guodėjas“, „Paskenduolė“.

Atsukdamas prisiminimus į 1991–1992 m., kai tuometinis LRT televizijos direktorius Skirmantas Valiulis pasiūlė kurti pirmąjį lietuvišką serialą, B. Bušma pasakojo, jog iš pradžių buvo manyta kurti serialą apie kareivį, pabėgusį iš sovietinės armijos. Bet ši po nepriklausomybės atkūrimo buvusi itin skaudi tema pasirodžiusi neperspektyvi.

„Aš visada sakydavau, kad reikėtų imtis tokio serialo, kurį pradėtume žiūrėti metų pradžioje, o baigti – kitais metais. Kadangi esu iš kaimo, siūliau kurti serialą apie girininką. Panašiai „Giminės“ ir prasidėjo – apie dieduką, kuriam sukanka šimtas metų“, – dalijosi prisiminimais B. Bušma.

Vėliau seriale vaidino ir pats A. Ilginis. Jo suvadintas gydytojas Saulelė po kurio laiko įkvėpė jį kurti laidas sveikatos temomis.

Pinigai ateidavo patys 

Ir S. Vosylius, ir B. Bušma atkreipė dėmesį, jog A. Ilginis buvo ne tik talentingas, novatoriškas režisierius, bet ir puikus vadybininkas, suradęs „Giminių“ serialui pirmuosius rėmėjus. O juk apie tai, kad kokie nors turtingi žmonės galėtų paremti kūrėjus, tais laikas dar niekas net nedrįsdavo pagalvoti.

„Jei man pinigus reikia užsidirbti labai sunkiai, tai pinigai pas Arvydą ateidavo patys. Jeigu jo kokie nors verslininkai neįsileisdavo pro duris, tai, ieškodamas rėmėjų, jis sugebėdavo pas juos ateiti pro langą ir niekada negrįždavo tuščiomis“, – šyptelėjo B. Bušma.

Su „Armonika“ apkeliavo visą pasaulį

Pasakodamas apie studijų metus su A. Ilginiu, S. Vosylius negalėjo nepaminėti dar ir to, kad jo senas draugas buvo puikus konferansjė.

Dar antrame ar trečiame studijų kurse pradėjęs dirbti tuo metu garsiame liaudies muzikos ansamblyje „Armonika“, A. Ilginis su jo muzikantais, ko gero, kelis kartus apsuko visą Lietuvą, o taip pat koncertavo lietuviams Amerikoje, Australijoje, Kanadoje ir kitose šalyse.

Liko neišleista eilių rinktinė

Greičiausiai retas žino, kad A. Ilginis dar buvo ir poetas, svajotojas.

S. Vosylius pasakojo, kad jis mėgdavęs draugams pirmiesiems paskaityti savo naujausius eilėraščius, kurie atsirasdavo tarsi iš niekur, bet būdavę labai jausmingi, gilūs. „Būtų gerai, jei Arvydo artimieji surinktų visus jo eilėraščius ir sudėtų į vieną rinktinę. Pats to padaryti jis taip ir nesuspėjo“, – atviravo S. Vosylius.