„Jūs tebegyvenate akmens amžiuje?! – sužinojusi, kad Lietuvoje naminių alkoholinių gėrimų neleidžiama gaminti net sau, nusistebėjo Latvijos kaimo turizmo asociacijos „Lauku celotajs„ prezidentė Asnatė Ziemelė. – Tai – kulinarijos paveldas. Kažkas kepa duoną, gamina pyragus, o kažkas gali daryti naminukę. Ir nereikia pūsti baubo ten, kur jo nėra.“

Verslas, bankrutavus parduotuvėlei

„Iš girtuoklystės", – paklaustas, iš kur gimė idėja, nusijuokė Viktoras Abramenka, 2005 m. pirmasis Latvijoje įregistravęs naminio vyno ir degtinės gamyklėlę.

Ją įkūrė keliolikos kvadratinių metrų ploto 1910 m. senelio Jono Viktoro Ozolo-Ozolinio statytame akmeniniame pastate, kur jis ir pradėjo vynininkystės verslą.

Po akimirkos 59 metų vyras, pasakodamas apie verslą, kuriame dirba su dešimčia metų jaunesniu broliu Oskaru, prisipažino, kad tikroji idėja kilo bankrutavus jų parduotuvėlei.

Dabar greta gamyklėlės stūksančioje jau buvusioje parduotuvėje stovi stalas, kelios kėdės, dar likęs šaldiklis su ledais, baras ir prekystalis. Ant jo – trijų rūšių 13–16 laipsnių stiprumo naminio vyno ir dviejų rūšių 45 laipsnių naminės degtinės buteliai.

Plavinų rajone, Aiviekstės kaime, savo verslą turinčius brolius šiltuoju periodu aplanko nemažai turistų. Per ekskursiją jie pamato naminių gėrimų gamybos procesą, gali degustuoti ir nusipirkti naminės degtinės ar naminio vyno.

Per metus broliai Abramenkos gali pagaminti ir parduoti tūkstantį litrų absoliutaus alkoholio. Banke jie privalo turėti 10 tūkst. latų (daugiau nei 49 tūkst. litų) užstatą.

Žaliavą perka iš kaimynų

Latvijos valstybės institucijos pasitiki verslininkais: nei vyno, nei degtinės žaliavos ar pagamintų produktų talpyklos nėra plombuojamos, patikrinami tik įmonės apskaitos dokumentai.

Svarbu, kad savininkas laiku sumokėtų mokesčius. Taigi brolius mažiausiai kartą per metus aplanko mokesčių, akcizo, veterinarijos ir kitų institucijų darbuotojai.

„Gali gudrauti, tačiau iki pirmo karto, – žvelgdamas į tarp spirito bidonų laipiojantį katiną prisipažino Viktoras. – Bet kas iš to, kad sumokėsi didelę baudą ir neteksi licencijos?"

Brolių gamyklėlėje daugiausia vietos užima 12 tonų dydžio emaliuota talpykla su dvigubomis sienelėmis. Ją pirko iš bankrutavusios gamyklos. Šioje talpykloje raugina vyną. Greta stovi dar keliolika nedidelių talpyklų, ąžuolinių statinių.

Žaliavą savo produkcijai broliai perka iš kaimynų, kurie turi sodus. Per metus superka apie 20 tonų obuolių.

„Geriausi – antaniniai, senosios veislės, – šaltoje gamyklėlėje atviravo latvis. – Nemažai perkame rabarbarų, juodųjų serbentų, baltųjų, raudonųjų vynuogių."

Viktoras aiškino: uogos, susmulkinti obuoliai spaudžiami rankiniu presu, paskui sultys pilamos į didelę talpyklą, pridedama vyno mielių.

Rabarbarų stiebai supjaustomi tarsi kompotui, dedami į šaldiklį, po to – į didelį indą, kad sultys išvarvėtų.

„Iš 400 kg rabarbarų išeina 1 000 litrų sauso, pusiau sauso ar saldaus 13 laipsnių stiprumo vyno. Juodųjų serbentų vynas siekia 16 laipsnių, o maksimalus leistinas stiprumas – 18 laipsnių", – pasakojo vyndarys.

Brangu, bet natūralu

Leidimą gaminti ir stipresnius gėrimus broliai gavo 2009 m. Iš 45 litrų 12 laipsnių obuolių vyno Abramenkos išgauna 6 litrus 82 laipsnių stiprumo spirito: litras prilaša per valandą.

Tiesa, V. Abramenka perspėja: pirmieji ir paskutinieji lašai – kaip nuodas. Todėl 200 gramų iš 5 litrų panaudoja automobilio langų valikliui.

Spiritas gaminamas ir iš juodųjų serbentų vyno. Stiprusis alkoholis skiedžiamas šaltinio vandeniu iki 45 laipsnių, išpilstomas į ąžuolines statines.

„Tikiuosi, po penkerių metų jis virs geru kalvadosu", – šypsojosi Viktoras.

Gėrimų technologijos, rinkodaros Abramenkos mokėsi iš kolegų Vengrijoje, Portugalijoje. Būtent pastarosios šalies gamybos medžio kamščius su savo emblema jie užsakė Portugalijos firmos filiale Vokietijoje.

Vokietijoje pagaminti ir reto dizaino stipriojo gėrimo buteliai: už 200 gramų obuolių spirito obuolio formos buteliuką pirkėjas moka 6 latus (apie 30 litų), o Viktorui ir Oskarui iš tos sumos lieka 2 latai (apie 10 litų).

„Brangu, tačiau mūsų produktai natūralūs, nededame net sulfitų, – Abramenkos gėrimus pristato į kelias kavines, dalyvauja mugėse. – Turtų nesusikrausime, bet duonai su sviestu užtenka. Kartais – ir dešrai. Galime patobulinti technologijas, nusipirkti elektrinius aparatus, naują įrangą, bet tai kainuos dar kelis šimtus tūkstančių. O skolintis iš banko nenorime. Užteko, kai skolinomės verslo pradžioje ir kas mėnesį iš atiduodamų 120 latų tik 15 latų būdavo paskola. Pasiskolinome iš visų draugų ir anksčiau laiko paskubėjome atsiskaityti su banku."

Su kontrabandiniais taškais nesusiję

Latvijos kaimo turizmo asociacijos „Lauku celotajs" prezidentės A. Ziemelės teigimu, šiuo metu Latvijoje stiprieji gėrimai gaminami ir dvidešimtyje kaimo turizmo sodybų. Gamintojų šalyje galėtų būti apie pusantro šimto.

Nusistebėjusi, kad Lietuvoje dar nepriimtas įstatymas leisti bent sau gaminti alkoholinius gėrimus ir kaimo turizmo sodybose rengti jų degustacijas, A. Ziemelė pabrėžė: Latvijoje nuo 2011 m. naminius alkoholiniais gėrimais galima prekiauti. Tai, anot jos, skatina domėjimąsi šalies kultūros paveldu.

„Ilgai kovojome su didžiausiais gėrimų gamintojais, bet supratę, kad jie nėra konkurentai, naminiai vynai kainuoja daugiau už paprastus prancūziškus ar ispaniškus, naminukės – už visokias „finlandijas„, jie aprimo. Naminiai gėrimai – regiono atpažinimo ženklas, rankų darbo suvenyras“, – aiškino Rygoje įsikūrusios asociacijos prezidentė.

Estai dar anksčiau legalizavo naminių gėrimų prekybą. Kartu su jais latviai išleido dviejų Baltijos šalių kultūrinio ir kulinarijos paveldo maršrutų žemėlapį.

Lygatnės seniūnijos teisininkės Ritos Deičos teigimu, įstatymas dėl naminio alkoholio gamybos papildytas vietos valdžios reikalavimais.

„Ne tik spiritas turi būti pačių pagamintas iš vietinių žaliavų, bet ir, pavyzdžiui, uogos trauktinėms turi būti vietinės. Tai – papildoma galimybė žmonėms užsidirbti uogaujant, o atsivežtinio bananų ekstrakto naudoti neleistume", – sakė R. Deiča.

Leidimą gaminti naminius alkoholinius gėrimus seniūnijoje galima gauti nemokamai. Tiesa, privaloma laikytis taisyklių ir turėti tinkamas sanitarines sąlygas, gauti licenciją prekiauti. Licencija neišduodama, jei naminukę norėtum gaminti bute.

Lygatnės seniūnijoje – apie 4 000 gyventojų: per dvejus metus tik du asmenys atėjo paprašyti leidimo naminiams gėrimams gaminti.

„Kontrabandinio spirito taškų nei padaugėjo, nei sumažėjo. Tie dalykai visai nesusiję", – neabejojo seniūnijos teisininkė, kurią ir administracijos vadovę Ilzę Guobą šokiravo žinia, kad Lietuvoje vien naminės degtinės varymo aparatą laikyti jau yra nusikaltimas.

Latvijoje tokių suvaržymų buvo atsisakyta maždaug prieš dešimt metų.

Pradžiai – 150 tūkstančių

„Kaip mes galim nugirdyti tautą? – nusijuokė Cesio rajono Livi miestelio naminių alkoholinių gėrimų įmonės „Veselibas laboratorija" įkūrėjas ir savininkas 62 metų Guntis Kurmis.

Jo 31 metų sūnus Martinis padėti verslauti tėvui grįžęs iš emigracijos.

„Mūsų produkcija brangi, o kas nori gerti, eis už kampo ir pirks kontrabandinio spirito iš Rusijos, sumaišyto su vandeniu", – tėvui pritarė sūnus.

Anot jų, puslitris tokios „degtinės" kainuoja latą (apie 4,9 lito), o gamintojų antrojo varymo aštuonių rūšių uogų (mėlynių, gervuogių, bruknių, žemuogių, vyšnių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, spanguolių) trauktinės puslitris – 14 latų (apie 70 litų).

Vienoje ūkinio pastato patalpoje vyrai buvo tik ką paleidę raugo distiliavimo aparatą. Nesijuto tokiam procesui įprasto rūgštaus kvapo, garų ar triukšmo.

Tėvas ir sūnus turi statybos įmonę. Naminių alkoholinių gėrimų gamyba jiems kol kas tik hobis, todėl jie nusipirko lengvatinį akcizą (550 latų metams), suteikiantį teisę pagaminti ir parduoti iki 100 litrų grynojo alkoholio arba 15 tūkst. litrų vyno per metus. Jie taip pat priima ekskursijas (2 latai žmogui), į kurios kainą įskaičiuotas ir degustavimas.

„Rengiame degustacijas, tvarkome dokumentus, gėrimus kaupiame sandėlyje", – pasakoja Guntis.

Privataus namo rūsyje, kur tėvas su sūnumi gamina naminius gėrimus, jau yra apie dvi tonas spirito ir įvairių antpilų, supilstytų į 20 litrų talpyklas. Vyrai ketina įsigyti didįjį akcizą.

Kiek pinigų reikėtų verslo pradžiai? Guntis ir Martinis atviri: norint pradėti didįjį verslą reikia turėti apie 20–30 tūkst. latų (apie 100–150 tūkst. litų).

Dabar verslininkai tikisi, kad jų trauktinės kaip suvenyrai bus populiarūs ir oro uosto parduotuvėse. Grįžtančius į Airiją latvius jie tikisi sudominti ir degtine „Sarkana klinšu ūdens„ („Raudonųjų uolų vanduo“), kurią išgauna savo gamybos spiritą praskiedę vietinio smiltainio uolų šaltinio vandeniu. Išbandė įvairų vandenį, bet šis – pats geriausias.

Jų gaminių laukia ir restoranai, kur puslitris naminukės iš uogų kainuos kelis šimtus litų. Nedaug pigesnė bus naminė iš moliūgų ar obuolių, antpilai su pagaliukais iš ąžuolo, šaltalankio, vyšnios, šermukšnio ir kitų natūralių produktų.

Avietinis gundytojas

Vygatnės miestelio oloje kadaise buvo įrengtas garažas. Dabar čia – neįprasta degustacijos vieta. Jau 20 metų su Ainaru Vanagu draugaujantis bendradarbis Oskaras Robežniekas pasitinka svečius, uždega žvakes ir pradeda pasakojimą.

„Sunkmečiu bankrutavo lentpjūvė, kurioje buvo 300 darbuotojų. Lyg tyčia Ainaras spintoje rado senelio namų gamybos vyno receptų sąsiuvinį, – išraiškingai it aktorius kalbėjo Oskaras. – Vyno nemėgstu, todėl atvykau su žmona. Dabar šis verslas pranoko visus mūsų lūkesčius ir svajones."

Oloje šalta. Oskarsas parodė tris statines. Pirmoje – saldus, tik ką su uogomis sumaišytas būsimasis vynas, antroje – jau pastovėjęs pusmetį, itin nemalonaus skonio, trečioje – pusantrų metų, kurį jau pilsto į butelius.

Turistai gali degustuoti visų rūšių naminį vyną ir degtinę. O. Robežniekas prasitarė: kur brandinamas vynas, težino vos keli žmonės.

Iš obuolių, moliūgų vyno A.Vanago ūkyje gaminama degtinė. Nedidelis jos buteliukas (200 g) kainuoja 6 latus (30 litų).

„Italai, ispanai vynui gaminti skirtas vynuoges traiško kojomis, o mes maigome rankomis, todėl mūsų gaminiai brangesni, – šmaikštavo latvis. – Mūsų gamybos gėrimai – išskirtinės kokybės, todėl brangūs."

A. Vanago aviečių vynas (butelis kainuoja apie 35 litus) laimėjo pirmą vietą tarp Latvijos naminių vynų.

Ainaro draugas Oskaras nusijuokė: „Aš to vyno prisibijau. Jau septyni vyrai kvietė mane tapti krikšto tėvu. Jie klausdavo, koks vynas galėtų patikti merginoms. Na, aš ir pasiūlydavau aviečių..."