Prieš savaitę Laisvės alėjoje duris atvėrusioje floristo Marijaus Gvildžio galerijoje "MG" karaliauja gėlės ir grafika.

Šalia gėlių, santūrių puokščių ir mielų daikčiukų, skirtų buičiai papuošti, kabo grafikės Jūratės Rekevičiūtės darbai iš ciklo "Lėlė ir daugybė jos veidų."

"Graži erdvė, puikus gėlių ir paveikslų santykis", – naują ekspozicinę erdvę gyrė grafikė, parodos atidarymui pati pasipuošusi lėliškai – didžiulėmis šlamančiomis blakstienomis ir skirtingomis spalvomis dažytomis kaselėmis.

Parodoje eksponuojama 16 naujausių J.Rekevičiūtės darbų, sukurtų specialiai galerijos erdvei. Kai kurie jų čia atkeliavo tiesiogine žodžio prasme kvepiantys dažais – buvo sukurti parodos atidarymo išvakarėse.

Pradėjusi nuo drabužių atspaudų, J.Rekevičiūtė dabar eina toliau, grafikoje naudodama daiktų atspaudus – naujausiuose darbuose matyti lėlės, žaislinių delfino, šlepečių pėdsakai. "Lėlė ir daugybė jos veidų" – tai ciklo "Lėlė viena namuose" tęsinys.

"Pirmojo ciklo darbuose lėlei buvo liūdna. O dabar lėlė linksminasi, – žvelgdama į grafikos lakštus pastebėjo darbų autorė. – Lėlė – negyvas simbolis, kuriam mes dovanojame savo meilę ir suteikiame įvairių prasmių. Pasitelkusi šį simbolį pasakoju tikras istorijas. Galbūt per lėlę aš pasakoju apie darbo netekusius žmones, sėdinčius vienus namuose, ir nežinančius, kuo užsiimti, ką veikti."

Per lėlės simbolį ji prisimena ir merginas, kurias ruošiamasi parduoti kaip lėles, ir lėles kareivius, lėles marionetes, kuriomis manipuliuojama, ir lėlę – kaip vaikystės, švelnumo simbolį.

Parodoje eksponuojami grafikos atspaudai, spalvoti linoraižiniai, fotopolimerai. Linoraižiniuose grafikė atkūrė septynmetės Tuomos Pilinkutės piešinius. "Iš pradžių pati bandžiau imituoti vaikiškus piešinius. Paskui nusprendžiau, kad suaugusiajam niekada nepavyks nupiešti taip, kaip vaikui. Todėl šį kartą identiškai išraižiau mergaitės piešinius", – pasakojo autorė.

Komentaras

Marijus Gvildys

Floristas, galerijos MG savininkas

Siekiu floristiką įvardyti kaip meną. Šalia floristikos darbų galerijoje MG eksponuosime kitų meno sričių darbus. Juk mes, floristai, bandome kalbėti tomis pačiomis meno priemonėmis kaip, tarkim, skulptoriai – naudojame faktūrą, medžiagas, formas, linijas, figūras; ar grafika – naudojame tam tikrą formatą, spalvos svorį, proporcijas – mes visi naudojame tas pačias išraiškos priemones.

Parodos galerijoje veiks nuolat. Durys atviros visiems menininkams. Atrankos kriterijai? Jei gėlės pačios savaime yra grožis, tai floristas, kurdamas objektą, turi padaryti daugiau nei gėlės ir daugiau nei gražu. Jo kūriniai turi kalbėti, būti konceptualūs. Mano tikslas, kad įvairūs menai, kurių parodos bus eksponuojamos, apie kažką kalbėtų.

Ar įsileisime bjaurumo estetikos kūrinius? Priklauso nuo to, ką bjauraus rodysime. Plaktuku sudaužytas arbūzas priklausytų bjaurumo estetikai. Bet jis būtų kur kas priimtinesnis mūsų galerijoje, nei, tarkim, plaktuku sudaužyta beždžionėlės galva. Nors iš tiesų, manau, kad XXI a. pradžioje bjaurumo estetika yra šiek tiek atgyvenęs reikalas.