„Pramogų“ eksperimentas parodė: Naujuosius galima sutikti ir už 50 litų

Augančios kainos ir rekordinė infliacija. Viskas brango: salių nuoma, atlikėjų pasirodymai, maistas ir gėrimai. Frazė, kad per Naujuosius teks išleisti kelis šimtus ar tūkstančius litų, daugelį varė į neviltį.
„Pramogos“ nusprendė įsitikinti, ar iš tiesų tarp milžiniškų išlaidų ir Naujųjų galima dėti lygybės ženklą. Tikrai ne. Linksmų, bet nebrangių švenčių receptas – labai paprastas. Tereikia atsisakyti skrydžio į Paryžių ar Barseloną, nevalgyti rūkytų ungurių ir negerti „Don Perignon“.
Vadinasi, sėdėti prie žiburėlius rodančio televizoriaus ir šlamšti sumuštinius? Ne. Yra geresnis būdas.

Pasirengimas šventei

Surasti šventei pritaikytą vietą nėra lengva: vilos užsakytos spalį, o likusiųjų nuomos kaina švenčių laikotarpiu mušė rekordines aukštumas – viršijo kelis tūkstančius litų. Bilietas į klubą irgi buvo sunkiai įkandamas.
Jei turite turtingų draugų, galbūt Žiurkės metus galėjote sutikti su jais ir pačiame ištaigingiausiame viešbutyje. Tačiau daugeliui svarbiausia švęsti su draugais bei išleisti kuo mažiau pinigų. Toks ir mūsų tikslas.
Vienintelė išeitis – švęsti draugų bute arba važiuoti į užmiestyje esantį sodo namelį, sodybą. Šventė tarp keturių sienų miesto centre – pernelyg nuobodu.
Prieš išvyką susikrovėme didelius krepšius, kuriuose ne tik maistas ir gėrimai, bet ir šilti drabužiai. Žinojome, kad kelios dienos sodo namelyje ir gamtoje tikrai neprailgs.

Vietoj prancūziško – lietuviškas

Maistui kiekvienas skyrėme po 24 litus. Nusprendėme, kad mišraines ir įvairius šaltuosius užkandžius pasigaminsime patys, o ne pirksime prekybos centruose. Sutaupėme ne tik keliolika litų, bet ir gamindamos lietuvišką bei keptos duonos, pupelių mišraines puikiai praleidome laiką. Merginos žino: geriausia vieta pokalbiams – virtuvė. Vėliau sutepėme sumuštinius – reikėjo dviejų batonų, dešrų, kumpio. Pinigų užteko ir delikatesams – ikrams bei keptai vištai. Desertui – mandarinai, bananai bei sausainiai.
Alkoholiu rūpinosi vyrai. Parduotuvėje dirbantys draugai nupirko pigesnių gėrimų, todėl jiems skyrėme po 20 litų. Merginos mėgavosi sidru ir vynu, o vaikinai – alumi bei degtine. Lygiai dvyliktą valandą paisėme tradicijų, pakėlėme šampano taures. „Lietuviškas skanesnis už prancūzišką“, – nusišypsojo bičiulė.
Bulvių traškučiai ir sumuštiniai tapo populiariausiais užkandžiais, o alus ir sidras išgaravo per keliolika minučių. Tačiau kitokių gėrimų ir maisto nepritrūko, o likusią vištieną ir degtinę palikome namelio šeimininkams. Toks buvo mūsų užmokestis už dėkingumą.

Muzikantus pakeitė fejerverkai

Prie liepsnojančio židinio teko klausytis ir gyvos muzikos – viena mergina grojo gitara. Jos muzikiniai sugebėjimai ir talentas prilygsta populiariems atlikėjams. Kai pradėjome šokti, skambėjo dainos iš visų mėgstamų albumų. Taip išsprendėme ir didėjančių atlikėjų honorarų problemą. Patys buvome ir muzikantai, ir didžėjai.
Laikrodžiui išmušus dvylika, stebėjome fejerverkus. Tokį spalvingą reginį pamatėme todėl, kad kelis litus sutaupėme patys ruošdami valgius, pirkdami pigesnius gėrimus. Iš rankų nepaleidome ir šaltųjų ugnelių – jos nebrangios, tačiau būtinas šventės akcentas.
Ryte susirinkome pasikaitinti pirtyje. Gera savijauta ir netylantis juokas – garantuotas. Valanda pirtyje buvo šeimininko naujametė dovana.
Linksmai nusiteikusi penkiolikos žmonių kompanija pripažino, kad per Naujuosius nieko netrūko. Ir dar: pavyko sugriauti mitą, kad šventėms reikia šimtų litų.