Kauno menininkų organizacijose – rotacija. Eugenijui Nalevaikai stojus prie Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) vairo, LDS Kauno skyriuje jį pakeitė Algimantas Šlapikas.

"Šios pareigos man patikėtos laikinai", – sako dailės pasauliui gerai žinomas 45 metų A.Šlapikas. Skulptorius yra daugelio parodų Lietuvoje dalyvis, savo kūrinius eksponavęs bemaž visose Europos šalyse. Kaune menininkas kelissyk pripažintas kiekvienais metais rengiamo geriausio metų kūrinio konkurso laureatu, jo kūryba įvertinta LDS aukso ženkleliu.

Kolegos turi pagrindo A.Šlapiką vadinti likimo numylėtiniu: sako, ko jis imasi, tas jam sekasi. Tačiau pats skulptorius įsitikinęs: vien tik giriamas žmogus pavojingai užsimiršta, jį apleidžia kūrėjui būtina įtampa.

Nors kauniečių pasitikėjimas menininkui malonus, jis pabrėžia, kad nesijaučia viršesnis už profesijos brolius, net atvirkščiai: pavaldus visos organizacijos nariams.

"Aš pats galiu atsakyti tik už save, o jeigu norėtume ką nors keisti savo organizacijoje, privalėtume veikti kartu, pasitikėti vieni kitais. Netikiu vieno žmogaus galiomis", – tvirtina A.Šlapikas.

Paklaustas, kaip vertina profesionalius menininkus vienijančią sąjungą, naujasis pirmininkas pabrėžia, kad tai – organizacija, kuriai turėtų rūpėti kolegų kūrybos sklaida šalyje ir užsienyje. Be to, A.Šlapiko manymu, turėtų būti labiau akcentuojama ir pačios sąjungos priedermė – skatinti ir ginti kūrybą, propaguoti ją šalyje ir pasaulyje.

"Negalima ignoruoti ir buitinių klausimų. Ketiname iš naujo peržiūrėti sąjungai priklausantį turtą, nors jo ir visai nedaug teliko. Galbūt kai kuriais atvejais galėtume tarpininkauti kolegoms, ieškantiems ploto kūrybinėms dirbtuvėms, kitaip bandyti palengvinti menininkų buitį", – vylėsi pirmininkas.

Šiuo metu LDS Kauno skyrius vienija 287 narius. Daugiausia jų – keramikų ir tekstilininkų, nemaža tapytojų, grafikų. Narių skaičiumi Kaune kukliausia skulptorių sekcija.

"Buvo laikas, kai menininkai bėgo iš sąjungos, jos veikloje matydami vien praeities reliktą, telkėsi į grupes. Daugelis jų, ardomos ambicijų, gana greitai subyrėjo, išliko tik tokios, kurių narius vienijo programinės nuostatos, kūrybiniai principai", – sakė A.Šlapikas.

Atsakymą, kokiai krypčiai priskirtų savo kūrybą, skulptorius paminėjo viešojoje erdvėje sukurtus portretinius biustus. Jo žodžiais tariant, akademinei krypčiai atstovaujantys kūriniai padeda pasitikrinti, kaip esi pasirengęs profesijai.

Parodose, simpoziumuose A.Šlapiko kūriniai dažnai vadinami provokatyviais, metaforiškais, kuriami iš tradicinių medžiagų jie įsijungia į šiuolaikinės kūrybos kontekstą ir praplečia jos ribas.