Pagal paveldosaugos reikalavimus namus atnaujinantys kauniečiai pastebi – nesilaikantieji reikalavimų beveik nebaudžiami. Paveldosaugininkai atsikerta: bauda nėra efektyviausia priemonė išsaugoti paveldą.

Atnaujino "iš bėdos"

"Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Žaliakalniu" – tokiu pavadinimu į Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta 56 ha miesto teritorija, ribojama Vydūno alėjos, Radvilėnų plento ir K.Petrausko gatvės. Visi šio valstybės saugojamo objekto namai pagal vertingumą, architektūrinę raišką suskirstyti į šešias kategorijas. Įvairūs namų atnaujinimo darbai labiausiai ribojami aukščiausių – pirmos ir antros – kategorijų namuose. Jų šiame rajone yra per septyniasdešimt.

Prieš porą metų antrai kategorijai priskiriamą medinį namą Minties rato gatvėje pagal autentiškas formas atnaujinęs (apkalė medinėmis lentutėmis, keitė stogą, langus, duris) Algis Gaidamavičius prisipažino: atkurti buvusią namo išvaizdą buvo sudėtinga. Vyras sakė, kad jam nepavyko gauti tokių lentų, kokiomis iki tol buvo apkaltas medinukas.

"Anksčiau su senosiomis medžio apdirbimo technologijomis platesnes lentas sugebėdavo išpjauti. Tarpukariu namas buvo apkaltas 15 cm pločio lentomis. Dabar plačiausios pjaunamos lentos – 13 cm pločio. Tokiomis ir apkalėme. Be to, griovelis tarp lentų turėjo būti mažiau įgilintas. Vadinasi, vaizdas ne visai toks, koks buvo", – sakė A.Gaidamavičius.

Žaliakalnio gyventojas tikino nesijaučiąs nuveikęs kažką ypatinga. "Mūsų namas – pavyzdys, kaip galima susitvarkyti iš bėdos, nesugadinant namo. Čia toli nuo autentikos, bet bent jau išsaugoti medinės architektūros principai. Jei neturi pinigų, geriau jau iš naujo neperkalti namo dailylentėmis, nei jį sugadinti plastikinėmis", – tvirtino vyras, namui atnaujinti paėmęs per 80 tūkst. litų banko paskolą.

Piniginių baudų – nedaug

Žaliakalnio gyventojas kultūros vertybės statusą turinčiame rajone pastebėjo daug neigiamų permainų. "Gaila mūsų rajoniuko. Jis yra niokojamas. Paveldosaugos reikalavimai yra, bet jų nepaisoma. Ir plastikiniai langai dedami, ir jų padalijimas neišsaugojamas, ir plastiko lentelėmis namai apkalami", – pastebėjo A.Gaidamavičius.

Kultūros paveldo apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio inspektorius Andrius Liakas tikino: ne visiems šios teritorijos pastatams taikomi tokie patys apsaugos reikalavimai.

"Teritorijos apsaugos reglamente pastatai yra suskirstyti į šešias kategorijas. Kiekvienai kategorijai keliami skirtingi reikalavimai. Aukščiausios kategorijos, arba vertingiausiuose namuose, leidžiama daryti mažiausiai pakeitimų. Šiuos namus atnaujinant turi būti išsaugotas medžiagiškumas. Tai yra, jei buvo naudojamas medis, jis ir turi išlikti. Žemesnės nei antros kategorijos namuose naudoti tokias pačias medžiagas mes galime tik rekomenduoti", – aiškino A.Liakas.

Jei pirmos arba antros kategorijos namo savininkas medinius langus pakeičia plastikiniais, juos sugalvoja padidinti, neišsaugoja tradicinio langų skaidymo, apkala namą plastikinėmis lentelėmis, už padarytus pažeidimus jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 500 iki 3 tūkst. litų, pareigūnams – įmonių direktoriams, juridinių asmenų valdytojams – bauda nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Tačiau A.Liakas pripažino, kad piniginių baudų skiriama nedaug. Pernai jis skyręs vieną piniginę baudą, šiemet – iš viso neskyręs.

"Jei pastato savininkas yra nusiteikęs geranoriškai, pripažįsta kaltę ir siekia atstatyti buvusį vaizdą, jis tik įspėjamas. Neseniai įspėjimas skirtas už tai, kad dalis trečios kategorijos medinio pastato buvo apmūryta. Piniginė bauda nebuvo skirta, nes namo savininkas įsipareigojo apmūrytąją dalį apkalti medinėmis lentelėmis", – pasakojo inspektorius.

Anot A.Liako, efektyviausia priemonė išsaugoti paveldą yra ne baudos, o pasiekiamas susitarimas, kad padaręs žalą žmogus atkurtų buvusį pastato vaizdą.

Kaltę įrodyti sudėtinga

Jei Kultūros paveldo departamentas neturi įrodymų, kaip namas atrodė anksčiau, pažeidėją nubausti sudėtinga.

"Kaltę įrodyti būtų paprasčiau, jei pažeidėjus užtiktume darančius savo "juodą darbą." Tačiau kartais tai neįmanoma – pakeisti langus visame name užtenka pusdienio. Įrodymais, kaip namas atrodė anksčiau, neretai tampa mūsų inspektorių darytos objekto nuotraukos", – tvirtino A.Liakas.

Netinkamai namus atnaujinantys Žaliakalnio gyventojai paprastai teisinasi nežinojimu. Tačiau dažniausiai tuo bandoma pateisinti sąmoningai atliekamus darbus.

"Žmonės yra informuoti, kad gyvena kultūros paveldo objekto teritorijoje. Kad pastatui keliamos specialios naudojimo sąlygos, byloja ir įrašas nuosavybės dokumentuose. Tiesiog gyventojai dažnai neįvertina, kad medinis langas, jau nekalbant apie jo suskaidymą, yra svarbi pastato architektūros dalis", – sakė A.Liakas.

Žaliakalnio gyventojai suabejojo ir kylančio naujo Minties rato g. 20-ojo namo atitikimu šios teritorijos pastatams keliamiems paveldosaugos reikalavimams. Dviejų aukštų mūrinį namą dengia saulėkaitoje akinamai šviečiantis varinis stogas.

"Šio namo projektas buvo suderintas savivaldybėje ir Kultūros paveldo departamente. Reikiami leidimai gauti, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui nusižengta nebuvo. Namas neviršija čia leidžiamo pastatų aukštingumo, jo architektūrinis stilius yra leistinas šiame rajone. O stogas po metų oksiduosis ir neblizgės", – tikino inspektorius.

Žaliakalnis – kaimas mieste

1925 m. iškilusiame mažučiame dviejų kambarių Minties rato medinuke su žmona gyvenantis Jonas Stasiškis prisipažino – kaip reikiant sutvarkyti namą nėra lėšų, tačiau minties parduoti namelį, brangiai kainuojančią žemę ir įsigyti sutvarkytą būstą jis kratosi iš tolo.

"Į vadinamąjį daugiabučių kolchozą kraustytis nenoriu nei aš, nei čia gimusi žmona. Ir vaikai nepataria. Patys galvoja čia parsikraustyti, šalia pasistatyti namą", – pasakojo Žaliakalnio gyventojas.

Medinuką supančiame kieme auga obelys, rikiuojasi tradicinių lietuviškų daržovių lysvės. "Pas mus čia kaimas mieste. Ne tik gėlių, bet ir daržovių auginame. Tik tas kaimas daug laiko atima", – juokėsi J.Stasiškis.