Menininkė Nomeda Marčėnaitė ir taip spalvingą savo gyvenimą pagardino dar vienu prieskoniu. Ji išmoko ajurvedinio masažo ir ketina juo džiuginti sau mielus žmones.

Gėlės ir švelnios glamonės

N.Marčėnaitė ne pati mėgaujasi atpalaiduojančiais masažais, bet lepina artimuosius, švelniai glostydama aliejumi įtrintus jų kūnus.

"Kadaise svajojau savo darželyje turėti tiek gėlių, kad joms paražydus išlydėdama drauges namo galėčiau suskinti joms puokštę. Šis mano noras išsipildė. Dabar viešnias galėsiu pradžiuginti ir masažu. Tikrai jį darysiu visoms, kurios norės. Koks smagumas!" – entuziazmu tryško N.Marčėnaitė, ajurvedinio masažo paslapčių pasisėmusi iš vilniečių Eglės ir Dariaus Kauneckų.

Šokantis Nomedos kūnas

Tereikėjo vieno atsitiktinai išsprūdusio žodžio ir burtas buvo mestas. "Mane masažavo. Tirpdama iš malonumo prasitariau, kad pati labai norėčiau išmokti ajurvedinio masažo subtilybių", – kelio pradžią į masažo pamokas prisiminė N.Marčėnaitė. Netrukus ji ėmė mokytis senovinio indų sveikatos mokslo – ajurvedinio masažo paslapčių.

Naujus iššūkius mielai priimanti moteris šiandien jau turi ajurvedinio masažo sertifikatą. Rankomis klajodama po masažuojamojo kūną, ji šoka. Judesiai lengvi ir plastiški. Laikysena – ne tik taisyklinga, bet ir grakšti. "Nomeda – labai gera mokinė", – stebėdamas moters techniką pagiria Ajurvedos centro "Shanti" direktorės pavaduotojas D.Kauneckas.

"Stengiuosi būti organiška, juk su kitu žmogumi dalijuosi energija. Tai labai intymu. Kol kas dar galvoju, ką darau, tačiau tikiuosi, kad netrukus ateis ir įgūdžiai", – vilgydama rankas aliejuje kuklinosi keramikė.

"Iš tikrųjų pamokų kiekis mažai ką lemia. Tik pats žmogus pajunta, kad jis jau moka. Imitacija visada išlenda“, – pastebėjo D.Kauneckas.

Masažo stalas – po obelimis

N.Marčėnaitė nekantrauja, kada jos namus pasieks masažo stalas. "Marius jau buvo beperkąs, tačiau pabūgo, kad man nepatiks. Jis žino, kad man kiekvienas daiktas turi būti ne tik kokybiškas, bet ir gražus, estetiškas. Todėl parvežė katalogą. Renkuosi", – šypsojosi masažuoti visus norinčiuosius pasiryžusi menininkė.

Ar nepristigs jėgų? Juk masažas – nelengvas darbas. "Yra ką veikti, raumenys įsitempia, tačiau jei nesi išglebęs fiziškai, masažuoti nėra sunku. Gal man lengviau, nes minkau molį – rankos pripratusios prie darbo. Be to, fizinio krūvio man reikia kaip oro. Vos pajaučiu, kad raumenys atrofuojasi, tampu labai nelaiminga, suirzusi. Kai išpamsti, išgaruoja ir energija, ir ūpas, ir darbingumas", – pakilios nuotaikos receptą atskleidė N.Marčėnaitė.

Vasarą masažo stalą ji ketina statyti gamtoje – po obelimis. Vakarais meditacinę muziką atstos žolėje čirpiantys žiogai.

"Kai ilsėjausi Margaritos saloje, buvau masažuojama po palmėmis. Nieko nuostabiau būti negali. Girdi lapų ošimą ir daugiau nieko nebereikia", – patirtą malonumą prisiminė N.Marčėnaitė.

Masažas ją viliojo jau vaikystėje: "Prie ežero pastatytoje palapinėje buvau įrengusi saloną. Prisirinkdavau kadagių šakelių, akmenukų, pagaliukų, agurkų. Tai buvo pradžių pradžia."

Ryžtas išbandyti viską

Masažo vingrybių N.Marčėnaitė uoliai mokėsi ne dėl to, kad į jį iškeistų keramiką. Profesionalia masažuotoja ji tapti neketina. Naujos veiklos ėmėsi tik todėl, kad ji teikia džiaugsmą ir vidinį pasitenkinimą.

"Bijodami, kad nepavyks, mes daug ko nė neišmėginame. Nesuprantu, iš kur žmogus įgyja šitiek įvairių baimių. Juk vaikystėje buvome visai kitokie! Nenuvertinkime savęs ir nenurašykime. Atsimenu, mano 75 metų močiutė yra pasakiusi: "Vaikeli, tu manęs nebegraužk, ko aš nepadariau, nes niekas taip dėl to nesigraužia, kaip aš." Būdama vos 11-os supratau, kad ji elgėsi kvailai nepadariusi kai kurių dalykų. Aš nenoriu dėl nieko gailėtis", – N.Marčėnaitė tikisi įgyvendinti visus troškimus.

E.Kauneckienė papasakojo apie vyriausias savo mokines – dvi aštuoniasdešimtmetes iš Klaipėdos. "Galvojau, kam joms to reikia. O jos: "Mes viena kitą masažuosime!" Buvo pačios geriausios mūsų auklėtinės", – prisiminė E.Kauneckienė.

Ajurvedos ambasadoriai Lietuvoje

Sutuoktiniai Eglė ir Darius Kauneckai 0150 senovės indų mokslo apie gyvenimą – ajurvedos puoselėtojai. Ajurvedinio masažo kursus pas juos jau baigė apie 300–400 žmonių. Jauniausiai mokinei buvo 14 metų, vyriausioms – per 80.

"Ajurvedos mokslas moko ne tik fizinio priėjimo prie žmogaus, bet ir dvasinio būvio. Labai svarbu, su kokiomis mintimis imiesi masažo. Turi susitelkti, atsiriboti nuo problemų ir rūpesčių", – pasakojo D.Kauneckas.

Vieni ajurvediniu masažu susižavi, patys jį išbandę ir panorę patirtą malonumą suteikti artimiesiems. Kiti į ajurvedos filosofiją gilinasi nuodugniau ir tampa profesionalais. Kursų kaina siekia apie 1200 litų.

Už šią sumą gaunama ne tik patarimų. Mokiniai nejučia ima gilintis į save ir daug ką atranda iš naujo.

"Ajurvediniai masažai kūnui suteikia sveikatą, protui – nusiraminimą, sielai – palaimą", – vyrui antrino E.Kauneckienė.

Ajurvedos tradicijos sėklą prieš dešimtmetį sutuoktiniai parsivežė iš viešnagės Indijoje. "Mes už autentišką ajurvedą – iš senųjų šaltinių, tokią, kokia buvo prieš 5 tūkstančius metų", – pasakojo D.Kauneckas.

SPA centro "Shanti" savininkai įdėjo daug darbo, kol Vilniaus centre sukūrė ramybės oazę. Vestibiulyje išrikiuoti staleliai, kėdės, suolai, ant kurių pūpso spalvingos pagalvėlės, – tarsi iš turtingo indo svetainės. Visi baldai – rankų darbo, pagaminti iš indiško kietmedžio.

Čia – ir žalvarinis šokančio Šyvos atvaizdas, medinė Krišnos statula. Po šio indų dievo kojomis – miniatiūrinis akmeninis baseinas su gyvomis gėlėmis.

Viską – nuo grindų plytelių iki puošnių smulkmenų – sutuoktiniai atsivežė iš Indijos.