Penktadienis. Trylikta mėnesio diena. Su Olegu Gazmanovu kalbėjomės prieš pat jo koncertą Kauno "Žalgirio" arenoje. Rusijos šou verslo ryklys prisipažino: prietarais netiki, bet dar ir dabar, kaip jaunystėje, jaudinasi prieš išeidamas į sceną. Juolab Lietuvoje, kuriai jaučia ypatingų sentimentų.

Lietuvoje patinka viskas

– Jaunystėje esate gyvenęs Klaipėdoje, daug kartų esate koncertavęs Lietuvoje, bet, atrodo, ja vis nepasisotinate, nes atvykęs ne tik koncertuojate, bet ir turistaujate, apsiperkate? Ar šįsyk ir vėl pirkote laidynę?

– Taip (juokiasi). Turėti gerą laidynę – sena mano svajonė. Kai tik atvykstu į Baltijos šalis, tarsi sugrįžtu į vaikystę. Oras, žmonės – viskas čia man patinka, yra artima. O laidynę padovanosiu savo sūnui Filipui.

Gaila, kad pastarąjį kartą būdamas Kaune nespėjau pasivaikščioti – atvykau vėlai. Praėjusį kartą, kai Lietuvoje lankiausi su žmona, aprodžiau jai miestą, M.K.Čiurlionio ir A.Žmuidzinavičiaus, Velnių muziejus, Laisvės alėją. Viską, kas man čia patinka.

– Rašote eiles apie Kauną?

– Dainoms žodžius rašau pats. Šį kartą sukūriau apie Kauną.

– Ne kartą esate sakęs, kad ne jūs rašote dainas, o dainos rašo jus. Ar tiesa, kad iš atlikėjo dainų galima sudėlioti jo gyvenimo chronologiją?

– Esu sukūręs daug dainų apie jūrą, Baltijos šalis. Visgi negalėčiau sakyti, kad jos atspindi mano gyvenimą. Įvykiai susikaupia, iš prozos gimsta poezija, o iš muzikos – dainos. Scena yra mano gyvenimas, tačiau Baltijos šalyse man atsiveria antrasis kvėpavimas. Kuo arčiau gimtojo Kaliningrado, tuo geriau jaučiuosi. Klaipėda, Palanga, Nida – nuostabūs miestai. Daug kartų ten buvau. Esu dirbęs Kaipėdoje. Uoste stovėjo mano laivas. Ir kaskart į šiuos miestus sugrįždamas jaučiuosi esąs arčiau gimtinės. Taline to nejaučiu.

– Savo "Twitter" puslapyje jūs publikavote Mikalojaus Konstantino Čiurlionio reprodukcijų nuotraukas. Šio dailininko darbų turite ir savo namuose?

– Taip. Čiurlionio darbai man labai patinka. Manau, kad jis nėra tinkamai įvertintas pasaulyje.

– O lietuviška virtuvė jums patinka?

– Man labai skani lietuviška juoda duona, cepelinai, bulviniai blynai. Lietuvoje daug kokybiškų pieno produktų. Ir varškė – kaip vaikystėje.

– Bet juk ir Rusijoje yra daug skanių pieno produktų?

– Yra. Bet čia kažkodėl skaniau.

– Sakoma, kad apetitas auga bevalgant, juolab su gera kompanija. Turite draugų Lietuvoje?

– Kaliningrade draugų turiu daug, o Lietuvoje – vos vieną kitą. Malonu buvo susipažinti su krepšininku Šarūnu Marčiulioniu, tik šį kartą neradau laiko su juo susitikti, todėl siunčiu jam linkėjimus. Seku sportinius įvykius, o lietuviai – sportininkų tauta.

Daiktai apkrauna sielą

– Kažkada svajojote tapti olimpiniu čempionu. Tuo verčia tikėti ir scenoje jūsų atliekami akrobatiniai triukai.

– Labai mėgstu dviračių sportą, daug keliauju dviračiu. Tai ir naudinga, ir malonu. Sportuoju kasdien, tačiau ne sporto salėje.

– Stebinate energija. Kaip jos neprarasti bėgant metams?

– Svarbiausia – niekada netingėti. Sveikata – tai valia. Kiek jos turite, tokie ir rezultatai. Aš iš ryto padarau lengvą mankštą. Anksčiau skaudėdavo stuburą, todėl turiu nuolatos mankštinti nugaros raumenis. Aš nesu kūno rengybos instruktorius, bet mankštinuosi nuolatos.

– Kokių lauktuvių paprastai vežate savo artimiesiems?

– Oi, kaip nemėgstu visų tų smulkmenų, suvenyrų. Mano namai jų jau perpildyti. Man tebedovanoja dovanas, o jų neturiu kur dėti. Viskas, ko man reikia ir ką mano galimybės leido nusipirkti, aš jau turiu. Daiktai tik apkrauna namus.

Į pensiją – sulaukus 80-ies

– O kaip vertinate Rusijos šou verslą, kuriame daug patoso, netikrų žvaigždžių ir dirbtinio jų spindesio?

– Man patinka atlikėjai, kurie išgarsėja gera ir kokybiška muzika, o ne viešaisiais ryšiais. Gyvenime svarbiausia ne tai, ką tu valgai ar kokius drabužius dėvi. Žmogaus gyvenime svarbu ne nugyventų metų, o nuveiktų darbų skaičius.

Aš dainų turiu daugiau, nei jų reikia dviejų valandų koncertui. Per koncertus kovoju pats su savimi: su jaunuoju Gazmanovu, kuris sudainavo pačias populiariausias dainas prieš dvidešimt metų, ir su tuo, kuris šiandien parašė naujų dainų. Tikiuosi nugalėti ir šiandienį, ir jaunąjį Gazmanovą.

– Kokią savo ateitį įsivaizduojate?

– Išeisiu į pensiją ir pradėsiu keliauti. Pasiimsiu visą savo didelę šeimą. Parodysiu jiems visas vietas, kurios man yra mielos. Rodysiu jiems ir stebėsiuosi jų akimis viskuo, kas man jau žinoma.

Antra vertus, juk man jau šešiasdešimt ir aš jau gaunu pensiją! Tikriausiai reikia palaukti aštuoniasdešimtmečio... Galbūt tada galėsiu leistis į tokias keliones. Juk dainoje apie Kauną yra tokie žodžiai: "Sveikas, Kaune! Aš ir vėl sugrįžau. Iš sielvarto ir liūdesio klampynės. Aš sugrįžau į Laisvės alėją, atsigręžiau į susitikimą su likimu. Šį vakarą miegančiomis gatvėmis vėl bastysiuos kaip benamis ir žiūrėsiu, kaip tamsiam danguje skrenda ir virš Velnių muziejaus sustoja debesys..."

Po koncerto "Žalgirio" arenoje

Dainininkas O.Gazmanovas po daugiau kaip dvi valandas trukusio koncerto neatsispyrė Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo savininko Vladimiro Romanovo pasiūlymui pažaisti krepšinį.

Paaiškėjo, kad dainininkas gana neblogai valdo oranžinį kamuolį.

"Tai nenuostabu – juk Olegas nuolat sportuoja. Tikiuosi, šis draugiškas susitikimas aikštelėje paliks gražių prisiminimų", – sakė V.Romanovas.

Dainininko laurai

O.Gazmanovas per daugelį metų scenoje buvo įvertintas svarbiais Rusijos apdovanojimais:

1995 m. jam suteiktas Rusijos nusipelniusio artisto vardas,

2001 m. – Rusijos liaudies artisto statusas,

2006 m. – Garbės ordino kavalieriaus titulas.

Net 15 kartų tapo festivalio "Pesnia goda" ("Metų daina" – rus.) laureatu,

7 kartus laimėjo Rusijos nacionalinį apdovanojimą "Ovacija".

1992 m. O.Gazmanovas tapo Monake vykusių "The World Music Awards" (Pasaulio muzikos apdovanojimai – angl.) laureatu.