Jis ir jie
P. Sorrentino rodomoje Italijoje viskas paprasta: yra tie, kurie jį pažįsta, ir kurie nepažįsta. Jei nori mėgautis dolce vita teikiamais pranašumais, jei nori siekti politinės karjeros, gauti svarbų postą, būtina sąlyga yra pažinoti jį.
Jaunas verslininkas Serdžio Mora, be kita ko, tiekiantis rinkai eskorto merginas, vis dar yra iš tų nelaimėlių, kurie jo nepažįsta. Patartas paslaptingosios Kiros, kuri neslepia turinti tiesioginį ryšį su juo, Serdžio Sardinijoje esančioje viloje organizuoja daugiadienį vakarėlį, kuriame daugybė jaunų merginų, alkoholio ir narkotikų, tarsi didysis Getsbis tikėdamasis, kad jį pavyks privilioti šventinėmis šviesomis, šurmuliu, garsia muzika ir jaunais kūnais. Viskas veltui. Tačiau jis yra visai arti.
Vulgari poezija
Atrodo, kad P.Sorrentino ekrane gali rodyti absoliučiai bet ką – kad ir pliką sieną, ir vis tiek tai bus gražu, ir tai bus menas. Tačiau šįkart panašu, kad P.Sorrentino kažkur bus pametęs tą subtilumo jausmą, lydėjusį jį ankstesniuose kūriniuose. Nors poetiškų, lyg iš kitos dimensijos atklydusių vizualinių scenų čia netrūksta, vis dėlto visa tai susimaišo su atviru vulgarumu ir jo nustelbtos pradingsta.
Žinoma, gal kitaip ir negalėtų būti – juk šis filmas atvirai kalba apie S.Berlusconi, kurio karjerą lydėjo ne vienas skandalas, o apie gan abejotinus moralės standartus kalbos sklandė dar tuomet, kai jis ėjo ministro pirmininko pareigas.
Originalų P.Sorrentino filmą sudaro dvi dalys, kiekviena jų – 1 val. ir 40 min. trukmės. Deja, ši versija rodoma tik Italijoje. Tarptautiniam platinimui pasiūlyta į vieną filmą sulipdyta beveik 2,5 val. trunkanti versija. Nežinia, ar dėl to, kad kitų šalių žiūrovams iš esmės siūlomas nepilnas filmas, tai, kas rodoma ekrane, labiau panėšėja į gražių ir nelabai vaizdų kratinį. Dabar jau neaišku, ar tos iškirptos scenos būtų ką nors pakeitusios iš esmės, bet vis tik kyla jausmas, kad čia kažko trūksta.
Ištikimasis Toni Servillo
Kai kurie režisieriai turi savo fetišinius aktorius. P.Sorrentino yra vienas iš jų – galima sakyti, kad su italų kino veteranu T.Servillo jie yra beveik neperskiriami – jei tai P.Sorrentino itališkas filmas, labai didelė tikimybė, kad jame vaidmuo atsiras ir T.Servillo.
Galbūt nuo pirmų kadrų į botoksinę šypseną išsitempęs aktoriaus veidas šiek tiek trikdo, tačiau nepamirškime, ką tokį jis vaidina. Tiesa, T.Servillo už šiame filme įkūnijamą politinį personažą yra gerokai jaunesnis – tačiau tai jam nesutrukdo suvaidinti vyrą, bet kokia kaina besistengiantį apgauti bėgantį laiką ir nuožmiai naikinantį senatvės žymes. Galbūt nekeista, kad Silvio, tarsi amžinos jaunystės ištroškęs vampyras, yra nuolat apsuptas jaunučių merginų. Tol, kol viena iš jų išdrįsta jam parodyti veidrodį.
Avys ir drugeliai
Ir nors daug ką užgožia jauni nuogi kūnai, atviros sekso scenos, nevaldomi laukiniai vakarėliai, o pats Silvio gana keistomis aplinkybėmis pasirodo nuo filmo pradžios praėjus geram pusvalandžiui, P.Sorrentino lieka ištikimas sau ir palepina žiūrovus galbūt kiek keistokais, tačiau akiai labai maloniais vaizdais.
Batutas, apsuptas drugelių. Į marmuru išklotą terasą įbėgusi avis. Prabanga alsuojantys interjerai. Karuselė vidury pievos. Vaizdo klipams artima stilistika. Visa tai susipina į vieną eklektišką vaizdų ir spalvų mišinį.
Šio filmo kūrėjai primena, kad viskas, ką čia pamatysite, yra tiesa. Arba melas. Arba atsitiktiniai sutapimai. Tad jūsų teisė rinktis, ar tikėti tokiu Silvio, kokį jį kuria P.Sorrentino ir T.Servillo, ar ne. Bet jei knieti užmesti akį į šios skandalingos asmenybės – kad ir išgalvotą – gyvenimą, P.Sorrentino pasiruošęs praskleisti jį saugančią skraistę.
"Silvio" ("Loro")
Biografinis, drama, Italija, Prancūzija, 2018 m.
Režisierius – Paolo Sorrentino
Vaidina: Toni Servillo, Elena Sofia Ricci, Riccardo Scamarcio
Vertinimas:
Scenarijus: 2/3
Režisūra: 2/3
Kinematografija: 3/3
Garso takelis: 2/3
Techninė pusė: 3/3
Aktoriai: 2/3
Kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo sausio 4 d. rodomos dar trys premjeros.
"ASTERIKSAS: Stebuklingojo gėrimo paslaptis"
Galų kaimelis išlieka neįkandamas riešutas galingajai Romos imperijos kariuomenei. Vieša paslaptis – taip yra dėl stebuklingo gėrimo. Bėda ta, kad vieną dieną jį verdantis druidas Panoramiksas iškrenta iš medžio ir susilaužo koją. Ir tik tada supranta, kad metų našta neaplenkia ir druidų, tad tenka ieškotis įpėdinio, kuriam būtų galima patikėti stebuklingo gėrimo paslaptį. Padedamas Asterikso ir Obelikso, Panoramiksas skersai išilgai Romos imperijos leidžiasi dairytis sau pamainos, tačiau reikia išlikti budriems, nes priešininkų, besikėsinančių į magiškąją formulę, tikrai netrūksta.
"Pabėgimo kambarys"
Pabėgimo kambariai, kuriuose reikia spręsti visokias užuominas tam, kad atvertum uždarytas duris, yra gana populiari laisvalaikio leidimo forma. O jei už pabėgimą dar būtų siūlomas milijonas dolerių? Būtent tokio pasiūlymo dalyvauti žaidime sulaukia šeši nepažįstami ir nieko bendra neturintys žmonės. Tačiau ne viskas taip paprasta. Susirinkę paskirtoje vietoje, jie tik po kurio laiko susivokia, kad žaidimas jau prasidėjo, užuominų niekas neteiks, o bet kuri klaida kažkuriam iš jų gali užbaigti ne tik žaidimą, bet ir gyvenimą. Bet jie nežino, kad svarbu ne tik pabėgti – svarbiau tai, ką ras pabėgę.
"Kurjeris"
Sakoma – senas arklys vagos negadina. Tad po dešimtmečio pertraukos sugrįžusį su nauju filmu Clintą Eastwoodą norisi tik sveikinti, nors 2019 m. jis švęs 89-ąjį gimtadienį. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad į ekranus grįžta tas pats bambeklis iš "Gran Torino" – ilgą gyvenimą nugyvenęs niurzga, tik dabar susivokiantis, kad galėjo būti geresnis savo artimiesiems. Tačiau yra, kaip yra, o tam, kad pataisytų finansinę padėtį bankrutavus verslui, Erlas, kurį vaidina pats C.Eastwoodas, sutinka už atlygį vežioti nedideles siuntas. Tik po kurio laiko jis supranta, kad jo darbdaviai – Meksikos narkotikų kartelis.
Naujausi komentarai