Nauja savaitgalio pramoga: aplankyti Ispanijos miestus, kuriuose gyvena emigrantai

Korida, alyvmedžiai, saulėti paplūdimiai ir jūros gėrybės – tokią Ispaniją išvysite, jei keliausite į Viduržemio jūros kurortus.
Norite ko nors egzotiško? Keturių dienų ekskursija į regionus, kuriuose gyvena lietuviai, – kaip tik jums.

Čia ir Ispanija kitokia. Saulės išdeginti laukai, šiltnamių kvartalai ir tūkstančiai alyvmedžių. „Trūksta jūros? Turime ir ją. Todėl savaitgalis neprailgs“, – pasirengti nuotykiams ragino Almerijoje gyvenantys lietuviai.

8 valandos valgiui

Išvykai į Ispaniją geriau palaukti ilgojo savaitgalio. Vien kelionei prireiks dviejų dienų. Tiesioginio skrydžio nėra, todėl lėktuve turėsite laiko perskaityti kelionių vadovus apie Andalūziją.
Ispanai, rašydami apie didžiausią šalies regioną, kas antrame sakinyje pamini žemės ūkį. Jei andalūziečiai turi kuo didžiuotis, tai pirmiausia per visą regioną nutįsusiais šiltnamių kvartalais. Vietos kelionių agentūra prieš dvejus metus pradėjo rengti ekskursijas į arbūzų ir pomidorų plantacijas.
Augantys miestai, architektūros paminklai, saulėti paplūdimiai, kal-nai – lankstinukuose turistams paprastai pateikiama tokia pati informacija. Ne išimtis – ir Andalūzija. Todėl geriau viską išvysti savo akimis.
Jei lėktuvas nusileis Madride, dar 600 km turėsite įveikti autobusu. 8 valandų kelionė gerokai išvargins, bet pamatysite beveik visą Vidurio ir Pietų Ispaniją.
„Laikas užkąsti“, – ispanai autobuso vairuotoją sustoti ragins bent keturis kartus. „Nesistebėkite, juk apie mus sakoma: valgome ir miegame po aštuonias valandas per parą“, – paaiškins jie.

Užeigose – šiukšlynai

„Kiaulidė“, – pasigirdo autobusu keliavusio lietuvio balsas. Jis prieš minutę pravėrė pakelės užeigos duris. „Na ir išrankus tipas“, – ispanams išsprūdo kelios replikos.
Lietuvio lepumas čia niekuo dėtas. Ispanijos pakelės užeigos primena šiukšlėmis užverstas Italijos miesto Neapolio gatves. Per užkandžių pakuotes, nuorūkas ir ant grindų sumestus laikraščius sunku pereiti. „Sėskite ir valgykite, – liepė autobuso vairuotojas. – Ispanai žino: kuo daugiau šiukšlių, tuo geresnis maistas.“
Daugelis sukirto tradicines ispaniškas salotas ir jautienos kepsnį. Penki eurai už didelę porciją nepasirodė pernelyg daug. Po penkiolikos minučių autobusas pajudėjo Almerijos link. Liko šimtas kilometrų.

Ispanai pramoko lietuviškai

Tarp kalnų – šiltnamių kvartalai, vadinasi, pasiekėme kelionės tikslą. Pirmoji išvyka į pomidorų plantacijas. Ten neveža joks autobusas. Ne bėda. „Labas, – prie pomidorų rūšiavimo cecho laužyta lietuvių kalba pasisveikino ispanas. – Jūs pas lietuvius. Puiku, puiku.“
Prie šiltnamių retai pasirodo turistų, todėl ispanai gerai žino, kad jie atvyko pas čia dirbančius lietuvius. Kai kuriose plantacijose emigrantų iš Kauno, Panevėžio, kitų Lietuvos miestų – devyni iš dešimties.
Kol važiavome, ispanas įrodinėjo, kad šiltnamiuose kalba ne gimtąja kalba. „Tikrai, tikrai“, – lietuviškai tęsė jis. Nors jo žodynas skurdokas, bet ką nori pasakyti, gali suprasti ir tris ispaniškus žodžius mokantys lietuviai.
Pasivaikščiojimas šiltnamiuose paprastai būna trumpas, tačiau ne vien todėl, kad pomidorų krūmai tokie kaip ir Lietuvoje. 50 laipsnių karštį gali atlaikyti nebent pirtyje kaitintis pratę žmonės.

Randus pakeitė muzika

„Kažkas čia ne taip“, – į vieną Nicharo kavinę užsukę ispanai ne iš karto suprato, kodėl jiems susidarė toks įspūdis. Kaip ir kitur, čia geras maistas, kava, puikus stalo vynas, tradiciniai vytinto kumpio ir kalmarų užkandžiai.
Tačiau šioje Nicharo kavinėje – akinama švara, tokia neįprasta ispanų akiai. „Vietos gyventojai liepia nevalyti patalpų kasdien, grasina nebeateiti, bet aš negaliu. Kaip valgyti, kai po kojomis mėtosi šiukšlės?“ – sakė kavinės savininkė emigrantė iš Panevėžio Ina. Ji priprato prie ispanų gyvenimo būdo, bet yra tikra – niekada netaps nevala.
Pasistiprinus lietuviškoje kavinėje galima užsukti ir į mūsų tautiečiams priklausančią parduotuvę. Nors daugiausia parduodama ispaniškų produktų, galima įsigyti ir gintaro ar kitokių tautinių suvenyrų.
Almerijos paplūdimyje, naktiniuose klubuose, gatvėse ir prekybos centruose – irgi daug lietuviškų smulkmenų.
Kuriame klube linksmiausia? Lietuviai nė nedvejodami atsako: „Tame, kuriame skamba lietuviška muzika.“
Atrodo, per kelerius metus daug kas pasikeitė ir Ispanijoje: lietuviai jaučiasi saugūs. Praeitį primena nebent sudėti dantys ir randai ant kūno. „Dabar čia geriau nei Lietuvoje“, – atvykti dar kartą ragino iš Jurbarko emigravusi Inga Nausėdaitė. Ji pirmoji lietuvė Andalūzijoje, ištekėjusi už ispano. Dabar Ispanija – tikrieji jos namai.