R.Grigas apgailestauja, kad „Žalgiriui“ patekus į TOP 16 dar mažiau laiko liks šeimai

Būna žmonių, kurie dirba, kai kiti ilsisi – savaitgaliais ir naktimis. Būna ir tokių, kurie darbo vietoje praleidžia kelias paras. „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Rimantas Grigas nepriklauso nė vienai šių kategorijų. Jis pamiršo, ką reiškia laisvas savaitgalis. Diena, praleista ne krepšinio treniruotėje ar varžybose, jam tampa brangesnė už auksą.

R.Grigas nesuka galvos, ką veikti savaitgalį: kiekvieną laisvą minutę praleidžia su šeima. Ar prisimena pusdienį lovoje ar su knyga? „Gal prieš metus, ne – gal dvejus“, – svarsto krepšinio strategas.

Tradicija – į Krymą

Ar jis turi bent vieną laisvą dieną? Treneriui sunku atsakyti į šį klausimą. Tačiau tai nereiškia, kad jis apleido draugus ir pamiršo kitas gyvenimo sritis.
„Turime daug draugų. Savaitgalis – puiki proga juos aplankyti. Gyvenu ne tik sau, bet ir šeimai“, – R.Grigas prisipažįsta, kad nėra savanaudis, atsižvelgia į artimųjų norus.
Žmonos Vilijos pageidavimai treneriui – tarsi įsakymai. Jei ji paprašo, vyksta ir į didžiuosius prekybos centrus apsipirkti, ir kelioninius krepšius kraunasi. Jų kelionės dažniausiai trunka dvi dienas.
Ekonomišku šeimos automobiliu „Renault“ jie važiuoja į sostinę, į sodybą, kartais į kurią gretimą šalį. Nors krepšinio aikštelėje Kauno ir Vilniaus komandos – mirtinos varžovės, sostinėje treneris jaučiasi saugus. Grigai Vilniuje mėgsta pasivaikščioti, papietauti. Vėliau važiuoja į sodybą, joje, sako, geriausiai atsipalaiduoja. „Kaip? Kad ir su meškere“, – sako treneris.
Tačiau tikros atostogos prasideda pasibaigus rungtynių sezonui, kai krepšininkai gali lengviau atsikvėpti. R.Grigas su šeima važiuoja prie Baltijos jūros. „Mėgstame jūrą, bet prie ežero linksmiau“, – sako iš Klaipėdos kilęs treneris. Beje, šeima turi tradiciją – kasmet važiuoja į Krymą. „Šis Ukrainos pusiasalis patinka, nes čia geras oras, graži gamta ir daug draugų“, – treneris paaiškino, kodėl renkasi Ukrainos kurortą.

Per spektaklį galvoja apie varžybas

Vyriausiasis treneris apgailestauja, kad neranda laiko vienam mėgstamiausių savo pomėgių – teatrui. „Norime atgaivinti šią šeimos tradiciją. Tačiau spektaklyje dažnai mintys sukasi apie rungtynes, negaliu įsijausti“, – R.Grigas baigia pamiršti, ką reiškia atsipalaiduoti.
Kai nori nusiraminti, Rimantas apsikabina žmoną ir dviese žiūri televizorių. „Jei mintys ir nuklysta į krepšinio aikštę, žmonos priekaištų nesulaukiu“, – kalbėjo treneris. Televizorius – ne vienintelis būdas atsikratyti įtampos. „Kompiuteriniai žaidimai – irgi geras vaistas“, – įvertino treneris.
„Mėgstu vairuoti. Patinka, kai vėjas švilpia. Tačiau greitis nėra mano stichija“, – prisipažįsta R.Grigas ir sako niekada nesvajojęs dalyvauti ralyje.

Krepšinis – uždrausta tema

Grigus galima vadinti viena sportiškiausių šeimų: tėčio Rimanto ir mamos Vilijos pėdomis seka ir vaikai – 10 metų dukra Agnė svajoja tapti krepšininke, o 20 metų Tomas – aktyvus krepšinio aistruolis. Jis nepraleidžia nė vienų rungtynių.
Nors visi šeimos nariai gainioja oranžinį kamuolį, namie apie krepšinį kalba retai.
„Po pergalės laukia šventinė vakarienė, – R.Grigas sako, kad tai vienintelė proga visiems susėsti prie stalo. – Dar ir dėl to visada noriu laimėti.“
Tada pats treneris įsipareigoja šeimai pagaminti pietus, nors ir supranta, kad žmonos šioje srityje tikrai nepralenks. Nebent kai sodyboje kepa šašlykus ar grilio dešreles.