Pereiti į pagrindinį turinį

Parodoje – karališkojo Birštono vaizdai

2010-10-19 15:10
Šaltinis: pasak devintus metus dailininkų plenerą Birštone organizavusios I.Mikuličiūtės, kurorto apylinkės – neišsemiamos ir labai tapybiškos vietovės.
Šaltinis: pasak devintus metus dailininkų plenerą Birštone organizavusios I.Mikuličiūtės, kurorto apylinkės – neišsemiamos ir labai tapybiškos vietovės. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Irenos Mikuličiūtės dailės galerijoje – dar vasariškos nuotaikos. Čia veikia šilčiausio metų laiko spalvomis ir įspūdžiais alsuojančio plenero „Karališkasis Birštono kurortas“ paroda.

Pražydo laukinės gėlės

Beveik dešimtmečio tradicijas turintis renginys per savo istoriją buvo skiriamas įvairiems dailininkams atminti: Jonui Buračui, Kajetonui Sklėriui, Antanui Gudaičiui, Adomui Varnui, Raimundui Mikšiui-Šniūrui. Šios asmenybės dažnai padiktuodavo dailininkų drobėms tam tikrų motyvų. O vienintelis bendras šiųmečio plenero motyvas buvo Birštonas ir jo apylinkės. Tiesa, vizualiai atpažįstamas kurorto fragmentas akivaizdus tik Algio Šakalio drobėje „Birštono peizažas“: dekoratyviame paveiksle matyti vienos vandenviečių arkos.

Arvydo Martinaičio drobėje ryškiomis spalvomis sužydo laukinės gėlės. Nors paveikslo koloritas – šviesus, kitoks, nei tapytojo tėvo Antano Martinaičio mėgta tamsi spalvų paletė, atidarant parodą A.Martinaitis jaunesnysis neišvengė palyginimų su tėvo kūryba. Daug diskusijų tarp plenero dalyvių sukėlė užtempta ant porėmio, bet tarsi jūra banguota Romano Averincevo drobė – jaunas dailininkas tapė ant gruntuoto maišo. Drobėje pavaizduoti berniukas ir mergaitė. „Man atrodo, čia jis nutapė savo mamą ir save“, – šyptelėjo plenero organizatorė I.Mikuličiūtė, Birštone kūrusi ir pati. Nutapytame moters portrete galima įžvelgti ir karališko kilnumo bruožų, ir asketišką liniją ant gausiai ištapyto paveikslo fono.

Išsiuntė tapybos atviruką

Ant galinės galerijos sienos – ryški didelio formato Violetos Juodzevičienės dviejų dalių drobė „Atsiųsiu tau atviruką“. Šalia – A.Andziulytės tamsių spalvų tapybos darbas ant skardos, Raimundo Majausko portretas, augaliniais motyvais pražydusi Jolantos Galdikaitės grafikos lakštas, atliktas sudėtinga sausos adatos technika.

Anot I.Mikuličiūtės, plenere dalyvaujanti menininkų bendruomenė – seniai susiformavusi. „Panašus ne tiek mūsų meninis matymas, kiek charakteriai“, – pastebėjo plenero organizatorė.

Ar dailininkams nepabosta devynerius metus iš eilės įkvėpimo ieškoti tose pačiose Birštono apylinkėse? „Ką jūs, peizažas kiekvienąkart keičiasi. Birštonas ir jo apylinkės – labai tapybiškos. Jau devynerius metus Nemunas yra mūsų kūrybos palydovas. Be to, į Birštoną važiuojame todėl, kad mūsų čia laukia“, – tikino I.Mikuličiūtė. Dailininkės teigimu, miškai, Nemuno vingis, vaizdingos pakrantės – Stakliškės, Nemajūnai, Jieznas, Punia – tiesiog prašosi perkeliami ant drobių. Plenero organizatorei pritarė R.Majauskas: „Tapybiškų vietų ten – begalės. Be to, pleneras yra daugiau bendravimo forma nei nuolatinis įtemptas darbas. Kūrinių jame paprastai ne tiek jau ir daug sukuri – tiesiog surenki informaciją, medžiagą, o ją apdoroti gali ir daug vėliau. Svarbiausia, ką ši medžiaga tau duoda, ar ji yra dvasinga.“

Birštoniečiai norėjo įsiamžinti

Plenero dalyviai Birštone praleidžia iki poros savaičių, per kurias ne tik tapo – bendrauja su vietos gyventojais, kurorto svečiais, o diskusijos apie gyvenimą ir meną paprastai iki paryčių verda dailininkus priglaudžiančios „Tulpės“ sanatorijos kambariuose. Birštoniečiai, apylinkių ūkininkai, kurorto svečiai – su jais dailininkai ir šįkart mielai bendravo. „Ypač džiugino intelektualūs pokalbiai su Birštone poilsiaujančiais Maskvos, Sankt Peterburgo inteligentais“, – prisiminė plenero organizatorė.

Plenere R.Majauskas dažnai išsirengdavo į Birštono gatves škicuoti portretų. Jo ten jau laukdavo grupelė norinčiųjų įsiamžinti. „Nesu tikrasis portretistas, bet šį žanrą mėgstu. Birštone paprastai nemažai piešiu portretų. Vietiniai manęs jau laukia. Tiesa, ir Kaune dažnai tai darau – ir kavinėse, ir gatvėse“, – pasakojo dailininkas. Jis sakė, kad portreto žanre jį domina žmonių charakteriai. „Aš nešaržuoju – ieškau žmogaus psichologinio veido ir bandau jį atskleisti. Paskui šią medžiagą panaudoju didesnėms drobėms“, – savo kūrybos principus aiškino kaunietis. Iš Birštono R.Majauskas paprastai parsiveža ne tik portretų, bet ir peizažų, abstraktesnių drobių. Ir tikina: kad ir kiek kartų važiuotų į Birštoną, šios vietovės, jų gamta, žmonės, jį įkvepia kurti.


Kas? Plenero „Karališkasis Birštono kurortas“ paroda.

Kur? I.Mikuličiūtės dailės galerijoje (I.Kanto g. 5).

Kada? Paroda veikia iki spalio 31 d. Lankymas iš anksto susitarus telefonu 8 686 24 016.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų