Kultūros paveldo specialistė, nenuilstanti renginių organizatorė, ekskursijų gidė, Nenusivylusių namų šeimininkių klubo steigėja, Žmonių partijos aktyvistė. Tai tik pagrindiniai epitetai, tinkantys Gražinai Pečkaitienei apibūdinti.

Buvo šeimos specialistė

„Čia užaugo mano sūnus ir dukra, čia tapau paveldosaugos specialiste, gyvenau labai aktyvų profesinį gyvenimą, todėl šis kraštas man mieliausias“, – taip apie Raseinius ir jo apylinkes atsiliepia iš Suvalkijos kilusi, kadaise su dabar jau anapilin išėjusiu vyru čia apsigyvenusi G.Pečkaitienė.

Gamtos ir geografijos mokytoja, atvykusi į Raseinius, sutiko su pasiūlymu Žemės ūkio mokykloje dėstyti šeiminio gyvenimo etiką ir psichologiją.

„Tai buvo eksperimentinis dalykas, turėjau pati rinkti medžiagą, nebuvo net metodinių nurodymų. Moksleiviams užsiėmimai patiko, iš mano pamokų, nors jos būdavo paskutinės, paaugliai nebėgdavo. Ir dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų, buvę mokiniai mane pažįsta ir sveikinasi“, – džiaugiasi G.Pečkaitienė.

Ji sako, kad dėstydama šį dalyką įsitikino: knygose aprašomas teorijas sunku pritaikyti gyvenime.

„Daugiausia rėmiausi asmenine patirtimi. Pamokose kalbėdavome apie tai, kas vyksta mokinių šeimose, aptardavome vyro, moters vaidmenį, lytinį švietimą, diskutuodavome apie jaunimo tarpusavio santykius, įsimylėjimus ir meilę. Buvau nuoširdi, gal todėl ir populiari tarp jaunimo. Tokia visada stengiausi būti su visais žmonėmis“, – atvirai kalbėjo G.Pečkaitienė.

Greitai įsimylėjo paveldą

Kultūros paveldą pedagogė pamėgo, kai jai teko vadovauti Raseinių kraštotyros draugijai.

„Tai buvo labai įdomus gyvenimo etapas. Reikėjo pačiai sukurti veiklos gaires, rasti rėmėjų, kad galėtume įgyvendinti idėjas, organizuoti renginius, parodas ir dar išsimokėti algas. Tada sukaupiau daug patirties, kuri pravertė pradėjus dirbti Raseinių rajono savivaldybėje paminklosaugininke“, – pasakojo G.Pečkaitienė.

Daugeliui gali pasirodyti, kad provincija – tai ne Vilnius ar Kaunas, kur amžius mena senamiesčiai ir paveldo sargams tenka grumtis su verslo interesais.

„O, veiklos čia gausybė. Juk Rasenių rajone yra Šiluva, Lietuvos poeto Maironio ir tautosakininko Simono Stanevičiaus gimtinės, dalis Tytuvėnų regioninio parko, Dubysos regioninis parkas, piliakalniai, labai daug kitų objektų“, – vardijo moteris.

Atkūrė įžymias vietas

Apie įžymias Raseinių regiono vietoves, statinius G.Pečkaitienė sako galinti kalbėti valandų valandas.

„Šiuo metu esu diplomuota gidė ir džiaugiuosi galėdama daug ką parodyti žmonėms. Lankant žymias vietas džiaugiasi širdis, kad esu prisidėjusi prie jų išsaugojimo ateinančioms kartoms. Juk istorinėmis, kultūrinėmis vertybėmis esame išskirtiniai ir įdomūs kitiems. Tai mūsų savastis“, – aiškino moteris.

Iš dalies būtent dėl G.Pečkaitienės vykdyto projekto galime patogiai privažiuoti prie Molavėnų piliakalnių komplekso ir ten pasivaikščioti, gėrėtis Skirtino akmeniu, šimtamečiu Molavėnų ąžuolu.

„Ten auga miškas, krūmynai, o kelių nebuvo. Parengę projektą, pritraukėme lėšų, įrengėme takus, laiptus, informacinius stendus, automobilių stovėjimo aikšteles. Jau šešeri metai kaip nuostabiame gamtos prieglobstyje vyksta Valstybės dienos renginiai, sąšaukos, ekskursijos“, – apie tai, kas nuveikta, pasakojo G.Pečkaitienė.

Ji pripažino, kad archeologinį kompleksą tvarkyti buvo sudėtinga, reikėjo daug sutikimų, leidimų, gausybės dokumentų. Sudėtinga buvo suderinti ir privačių žemės savininkų teises bei interesus.

„Kai su žmonėmis kalbi, tariesi pagarbiai ir nuoširdžiai, visi sudėtingi dalykai tampa išsprendžiami. Apskritai vadovaujuosi taisykle: jei tiki tuo, ką darai, tikslą pasieksi, kad ir kaip tai būtų sudėtinga“, – dalijosi savo patirtimi aktyvi moteris.

Ji daug nuveikė vadovaudama Šiluvos kultūros paveldo rėmimo fondui, kuriam padedant, tūkstančius piligrimų ir tikinčiųjų pritraukiantis miestelis per pastaruosius dešimtmečius labai išgražėjo. Taip pat ji įkūrė fondą, kuris nuo sunykimo išgelbėjo technikos paminklą – Maslauskiškių vandens malūną, statytą 1870 m. Savininkams gyvenant užsienyje, jis buvo visiškai apleistas ir daug kam atrodė, kad neverta padėti užsieniečiams.

G.Pečkaitienė prisidėjo, kad būtų tinkamai sutvarkyti ir atkurti poeto ir kunigo Maironio gimtųjų sodybų namai, rašytojo Simono Stanevičiaus sodyba, pastatyti ženklai poeto, publicisto, tautosakininko, knygnešio Davainio Silvestravičiaus gimtinėje, žymių žmonių kapavietėse ir kt.

Apgailestauja dėl biurokratijos

G.Pečkaitienė toli gražu neprimena konservatyvios biurokratės, kuri rūpinasi tik kontrole ir skelbia draudimus. Atvirkščiai, kai kurios jos mintys labai drąsios.

„Raseinių rajone buvo 28 dvarai, dabar liko tik 14, nes kiti visai nunyko, sugriuvo. Siūlėme atiduoti dvarus už litą ir leisti tvarkytis juos nusipirkusiems žmonėms, bet nebuvome išgirsti“, – apgailestavo specialistė.

Pasak jos, dvarų savininkams, norintiems remontuoti statinius, keliami per griežti reikalavimai.

„Pagal juos atkurti dvarą reikia labai daug pinigų. Įstatymų daug, bet jie nepadeda žmogui, todėl taip sunku išsaugoti ir prikelti objektą naujam gyvenimui. Konservuotas objektas, apsaugotas nors ir nesilaikant griežtų reikalavimų, yra geriau nei apleisti griuvėsiai“, – mano G.Pečkaitienė.

Ji taip pat kritiškai žiūri į iškerojusią biurokratiją.

„Paveldosaugininkai turi vykdyti stebėseną, nuolat atnaujinti paveldo objektų aktus, o paskui jie tiesiog atgula į stalčius. Bent man dirbant jais nebuvo naudojamasi. Tad kam tas didžiulis jokios praktinės naudos neduodantis darbas?“ – klausė specialistė.

Ji įsitikinusi, kad negalima vadovautis vien tik draudimais ir formalumais.

„Būtina suprasti, kad paveldas visų pirma skirtas žmogui“, – įsitikinusi G.Pečkaitienė.

Metams jėgų neatiduoda

G.Pečkaitienė nuo mažens buvo nenuorama.

„Manęs buvo pilna visur: šokau, dainavau, užsiėmiau kita užklasine veikla“, – prisimena savo vaikystę.

Pensinio amžiaus sulaukusi moteris aktyvi ir dabar.

„Aktyviai dalyvauju rajono renginiuose, talkose, susitikimuose“, – šypsosi ji.

Neseniai G.Pečkaitienė subūrė miestelio moteris į Nenusivylusių namų šeimininkių klubą. Jos renkasi kartą per savaitę, diskutuoja, važiuoja į įvairias ekskursijas, lanko muziejus, iškylauja.

„Aktyvus gyvenimas, darbas, įvairi veikla man leidžia išlikti jaunatviškai ir energingai. Svarbu viską daryti iš širdies, tikint Aukščiausiojo valia, tada užtenka laiko ir mėgstamiems dalykams, ir profesijai, ir šeimai“, – tvirtino G.Pečkaitienė.