Vieno žymiausių XX a. Lietuvos tapytojų Vlado Karatajaus, ypač gerai žinomo kaip portreto ir peizažo meistro, kūrybos paroda šiandien 18 val. atidaroma GK galerijoje.

Lietuvos dailės klasiko, vyresnės kartos tapytojo V.Karatajaus, paveikslai nė vieno nepalieka abejingo, nes spindi meistryste ir ypatingu žavėjimusi žmogumi ir gamta. Šilti, nuoširdūs karatajiški peizažai ir natiurmortai ne natūralistiškai atkartoja iš natūros tapomą vaizdą, bet perteikia nuotaiką, ramybę, akimirkos grožio kvintensenciją, amžinybės alsavimą, sklindantį iš gamtos.

V.Karatajaus kūrybinis kelias neatsiejamas nuo portreto žanro, jame dailininkas įžvelgė plačias tikrovės pažinimo galimybes, sugebėjo subtiliai pabrėžti psichologinį asmens savitumą, patrauklumą, perteikdamas šiuos bruožus erdvės komponavimu, spalvų deriniu ir ypač portretuojamųjų žvilgsniu. „Naujausioje parodoje portretų nebus, – kalbėjo besirūpinantis tėvo kūrybos pristatymu sūnus Romas Karatajus. – Kiekviena erdvė padiktuoja savitą paveikslų atranką, į GK galeriją atvežėme per paskutiniuosius penkerius metus nutapytus natiurmortus ir peizažus, juo labiau kad tėčiui gamta – didžiausias įkvėpimo šaltinis ir atgaiva.“

Menininko peizažas savo samprata artimas portretui – menininkas ieško individualizuotos charakteristikos, sukuria pavergiantį daugybę žmonių, tačiau savitą gamtos vaizdą. „Pataikauju gamtai, – yra sakęs ir pats dailininkas. – Joje dirbu, meškerioju, keliauju. Dirbu net žiemą. Aš nesiekiu ypatingų efektų. Randu grožį kasdienybėje ir gamtoje, jei ji, žinoma, žmogaus nesuniokota.“ Dauguma peizažų nutapyta būnant prie Dzūkijos ežero esančioje sodyboje.

V.Karatajaus kūrybai būdingas lyrizmas, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus, platus potėpis – tai lietuviškos tapybos mokyklos vienas žymiausių atstovų. Kaune tai tik trečia garsaus dailininko paroda.

Biografija

Vladas Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. Baigęs pradinę mokyklą ir šešias Lazdijų bei Ukmergės gimnazijų klases 1942 m. būsimasis dailininkas įstojo į Ukmergės mokytojų seminariją. Ją baigęs 1946 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą ir po kelerių metų pateko į profesoriaus Vytauto Mackevičiaus vadovaujamą Figūrinės kompozicijos ir portreto studiją. 1952 m. baigęs institutą jaunasis dailininkas buvo pakviestas jame dėstyti. 1965 m. Vladui Karatajui suteiktas docento vardas, vėliau jis tapo profesoriumi, o nuo 1968 vadovavo Tapybos katedrai.

Dar mokydamasis Ukmergės mokytojų seminarijoje, V.Karatajus savo tapybos darbus eksponavo Ukmergės dailės mėgėjų parodoje, vėliau nuolat dalyvaudavo įvairiose respublikinėse, Baltijos šalių, tarptautinėse parodose, yra surengęs per 20 personalinių parodų.