Komercinio kino maratonas

Prieš dvejus metus prasidėjęs naujų lietuviškų komercinių filmų maratonas kol kas išlaiko tą patį tempą – kas mėnesį pasirodo bent viena ilgametražė premjera. Sugriautas ir dar vienas senas mitas, kad kino centruose besilankančiam jaunimui (jis visame pasaulyje sudaro bilietus perkančių žiūrovų daugumą) neįdomus dokumentinis kinas. Savo auditoriją surado didžiuosiuose ekranuose vienas po kito pasirodę dokumentiniai filmai "Arvydas Sabonis. 11" (2014 m., rež. Rimvydas Čekavičius ) ir "Mes dainuosim" (2014 m. jį sukūrė Robertas Mullanas, prieš trejus metus pradžiuginęs vaidybiniu filmu apie M.K.Čiurlionį "Laiškai Sofijai").

Apgaulingi pažadai

Kiekybės rekordus tikrai viršijome, finansiniais rezultatais prodiuseriai patenkinti, spauda pergalingai trimituoja (kino šedevrais Lietuvoje dabar taip nesidžiaugiama, kaip daug uždirbančiu niekalu), o štai naujos meninės kokybės vis dar neatsiranda. Užtai kiekvienas naujas blynas pristatomas su dideliais pažadais (kurie dažniausiai baigiasi nusivylimu).

"Filmu, dėl kurio bėgtum iš pamokų" pavadintas Romo Zabarausko "Streikas" pasirodė esąs tik dar vienas (kaip ir ankstesnė "Porno melodrama") mėgėjiško lygio darbelis su nemaloniu homofobiniu tvaikeliu. Renatos Šerelytės knygos ekranizacija "Vardas tamsoje" žiūrovams buvo pristatomas kaip "pirmas lietuviškas detektyvinio žanro filmas po daugiau nei 25 metų pertraukos". O lietuviškuoju "Seksu ir miestu" pakrikštyta komedija "Moterys meluoja geriau. Kristina" vieno kino apžvalgininko net pavadinta filmu, "perrašančiu nepriklausomos Lietuvos kino industrijos istoriją".

Tokių liaupsių labai žemo meninio lygio filmas nusipelnė vien todėl, kad jo trejų dienų savaitgalio bendrosios pajamos viršijo vieną milijoną litų.

Pirmauja komedijos

Dabar jau ir milijono eurų pajamų kertelė įveikta. Pirmoji prie šios atžymos priartėjo komedija "Nepatyręs" (rež. Julius Paulikas). O per trumpą laiką šį barjerą įveikė šių metų pradžioje startavusi komedija "Tarp mūsų, berniukų" (rež. Kęstutis Gudavičius). Favoritus vienija ne tik tas pats žanras ir filmus pastačiusi kompanija, bet ir dar viena aplinkybė – abu šie lietuviški komerciniai kino produktai sukurti pagal svetimus receptus: "Nepatyręs" yra Kanadoje 2012 m. sukurto filmo "Mano komplikuotas seksualinis nuotykis" perdirbinys, o "Tarp mūsų, berniukų" lietuviškoms realijoms pritaikė 2010-aisiais populiarumo rekordus Rusijoje pagerinusios komedijos "Apie ką kalba vyrai" scenarijų.

Nebando Amerikų atrasti ir dabar ekranuose pasirodančios komedijos "O, ne! O, taip!" autoriai, vėl pasirinkę anekdotiškų situacijų kaleidoskopą ir beveik etatinius naujojo lietuviško komercinio kino aktorius. Scenarijus taip pat nėra originalus, o tik kartojantis australų režisieriaus Josho Lawsono filmo "Mažoji mirtis" (taip seksologai dažnai vadina orgazmą – K.R.) situacijas.

Visi nori mylėti(s)

Filmo platintojai žiūrovus intriguoja ne tik erotines fantazijas žadinančiu pavadinimu ir reklaminiu šūkiu "Visi nori mylėti(s)", bet ir pažadu atskleisti "vienintelę paslaptį, kuri mums dar liko, – tai, kas vyksta už mūsų miegamojo durų". O kad iš anksto nesuabejotume, ar padoru stebėti tai, kas vyksta svetimose lovose, esame patikinami, kad taip gyventi verta: "Patikėkite, jūs juoksitės, stebėsitės, vėl juoksitės ir... negalėsite patikėti, kokiems dalykams žmonės ryžtasi dėl pačio didžiausio malonumo – siekdami patirti meilės kulminaciją – didįjį O!" (kalba netaisyta – K.R.).

Komedijos "O, ne! O, taip!" centre – penkių labai skirtingų porų santykiai ir, kaip žada autoriai, "visi meilės atspalviai: nuo absurdiškų iki komiškų, nuo pikantiškų iki jaudinančių".

"O, ne! O, taip!" **

Lietuva, 2016 m. Rež. J.Paulikas. Vaidina Giedrius Savickas, Ineta Stasiulytė, Rimantė Valiukaitė, Arūnas Storpirštis, Gintarė Latvėnaitė.

veiksmas 2

humoras 2

įtampa 1

erotika 2

siaubas 0