Šeimos palaikymas

Tapti dailiojo čiuožimo žvaigžde Z.Lari nesutrukdė net tai, kad ji gyvena Persijos įlankos regione, kuriame nebūna nei šalčio, nei sniego. Nors treniruotis ji pradėjo palyginti vėlai, stebėtinai greitai įvaldė čiuožimo techniką, o netrukus pasipylė ir apdovanojimai.

Sėkmę jai atnešė ne tik įgimtas talentas, bet ir atkaklumas bei sunkus darbas. Nuo dvylkios metų ji beveik kasdien keliasi pusę penkių ryto, kad suspėtų prieš pamokas (dabar – prieš paskaitas universitete) pasitreniruoti Abu Dabio ledo arenoje. Į ją ir vėl sugrįžta po pietų. Po to dar sykį tenka vykti į universitetą, į vakarinius užsiėmimus. Vakare dar bėgioja ar dirba su svoriais.

Ji to nebūtų pasiekusi, jei ne šeimos palaikymas. Z.Lari tėvas, kuris studijavo JAV, o dabar dirba telekomunikacijų bendrovėje, ryžosi leisti dukrai siekti savo svajonės, nors ir suprato, kad ji prieštarauja vietos tradicijoms ir kultūrai. Iš pradžių jai nebuvo leista dalyvauti varžybose, kadangi jų metu tenka šokti stebint teisėjams ir žiūrovams, tarp kurių yra nemažai vyrų. Be to, čiuožėjų apranga per daug aptempta ir atvira.

Tik Zahrai sulaukus penkiolikos, kai jos gebėjimus labai aukštai įvertino JAE viešėjusi trenerė iš Rumunijos, matydamas, kaip dukra liūdi, negalėdama rungtyniauti su kitais sportininkais, tėvas nusileido. Prie to daug prisidėjo čiuožėjos mama, kuri yra amerikietė, po vedybų priėmusi musulmonų tikėjimą (tėvai susipažino studijuodami Atlantos universitete). Tiesa, būta ir tam tikrų išlygų: ji turi dėvėti nepermatomas tampres iš tamsios medžiagos, o ant galvos – hidžabą.

Sunku pralaužti ledus

Per pirmąsias tarptautines varžybas Europos dailiojo čiuožimo čempionate Italijoje 2012 m. už tai, kad jos apranga neatitinka nustatytų griežtų reikalavimų, teisėjai Z.Lari sumažino įvertinimo balus. Tuomet pirmą kartą istorijoje moteris ant ledo pasirodė su šiuo musulmonišku galvos apdangalu. Vėliau Tarptautinė čiuožimo sąjunga įteisino išimtį – musulmonėms leista čiuožti su hidžabu.

Paklausta, ar tai patogu, sportininkė atsako, kad šis galvos apdangalas jai netrukdo ir netgi apsaugo nuo šalčio ausis. Beje, prie žemos oro temperatūros ledo arenoje, kurioje tenka praleisti po šešias ir daugiau valandų, Z.Lari taip ir neįprato. Ji dažnai peršala prisikvėpavusi šalto oro ar dėl temperatūrų skirtumų. Vaistų gerti negali, nes tai rizikinga, su jais susijusios sportininkams taikomos taisyklės labai griežtos.

Įpratusi prie vietinio sauso ir karšto klimato mergina prastai jaučiasi Europos ar kitose šalyse. Kartą jai teko šešias savaites praleisti Šveicarijoje, ir tai prilygo kankynei. Vos radusi laisvo laiko, ji skuba į paplūdimį, kad galėtų pasimėgauti šiluma ir atsigriebti už šaltyje praleistą laiką. Saulė ir vanduo jai būtini kaip oras. Deja, jos dienotvarkė labai įtempta, tad ištrūkti į pajūrį pasiseka ne taip dažnai, kaip norėtųsi.

Iš pradžių jai nebuvo leista dalyvauti varžybose, kadangi jų metu tenka šokti stebint teisėjams ir žiūrovams, tarp kurių yra nemažai vyrų.

Stengiasi keisti požiūrį

Z.Lari net neprisimena, kada paskutinį kartą atostogavo. Čiuožėjai turi treniruotis ištisus metus, net jei nedalyvauja varžybose. O kur dar specifinė mityba! Sportininkei nuolatos tenka laikytis dietos, maitintis itin sveikai, nes kuo mažesnis svoris, tuo lengviau atlikti šuolius. Ledų per pastaruosius trejus metus ragavo vos du kartus, nors ir labai juos mėgsta. Tačiau tai nedidelė auka, kai myli sportą, įsitikinusi ji.

Vis dėlto čiuožimo žvaigždės gyvenimas nesisuka vien apie sportą. Ji trečius metus studijuoja Abu Dabio universitete aplinkosaugos ir sveikatos specialybę, nes tėvas visuomet ją ragino neapleisti mokslo. Mokytis Zahrai patinka, aplinka, jos poveikis sveikatai – ją dominanti sritis. Galbūt kada nors, baigusi sportininkės karjerą, joje ir darbuosis, derindama šią veiklą su trenerės darbu, apie kurį taip pat svajoja.

Tai atvertų daugiau galimybių padrąsinti ir įkvėpti mergaites iš Artimųjų Rytų atkakliai siekti savo svajonių, nepasiduoti musulmoniškos visuomenės spaudimui, kad sportas – nemoteriškas užsiėmimas. O dailusis čiuožimas šio regiono gyventojams apskritai nepriimtinas, nes tai neva tėra tik šokiai ant ledo. Požiūris pamažu keičiasi, tačiau dar reikia nemažai nuveikti.

Neįveikiami barjerai

Z.Lari nuomone, čiuožti poroje jos gimtojoje ir kaimyninėse šalyse tikrai niekada nebus leidžiama. Čiuožimo sporto šaka jos dėka JAE sparčiai populiarėja. Įdomu, kad būtent Lari šeima čia įkūrė pirmąjį profesionalų čiuožimo klubą, kuris šiuo metu vienija daugiau nei 100 narių, šeši iš jų varžosi tarptautiniu lygiu. Jam vadovauja į šią veiklą su entuziazmu įsitraukusi sportininkės mama.

Nepaisant to, Zahra vis dar sulaukia užgauliojimų iš kitų musulmonų, kurie piktinasi, kad, užuot sėdėjusi namuose ir auginusi vaikus, ji šoka ant ledo. Tėvas ir dėdės taip pat susiduria su neigiama aplinkinių reakcija. Pagrindinis tikslas, kurio šiuo metu siekia ambicinga sportininkė, – tapti pirmąja Jungtinių Arabų Emyratų atstove, dalyvaujančia žiemos olimpinėse žaidynėse. Šiųmetėse, kurios vyko Pietų Korėjoje, jai startuoti dar nepavyko, nes neįvykdė kvalifikacinių reikalavimų.

Nors treniruotis pradėjo būdama dvylikos (paprastai būsimosios čiuožėjos ant pačiūžų stoja vos sulaukusios trejų ar ketverių), Zahros karjera klostėsi neįtikėtinai palankiai. Šiuo metu čiuožėja bendradarbiauja su kompanija "Nike", kuri į ją kreipėsi prašydama padėti sukurti sportininkėms skirtą hidžabą. Zahros nuomone, šis faktas labai svarbus siekiant keisti požiūrį į moterų dalyvavimą profesionaliame sporte musulmoniškose šalyse, tai dar vienas padrąsinimas, kad kiekviena iš jų gali daryti tai, ko trokšta.

Nesijaučia įžymybe

Ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje sportininkė gerai žinoma. Socialiniuose tinkluose ji sulaukia pozityvių komentarų iš kitų sporto šakų atstovų, turi gerbėjų iš viso pasaulio. Ypač daug žinučių gauna iš mergaičių musulmonių ir jų mamų, kuriose jos pasakoja, kad sekdamos jos pavyzdžiu dukros nutarė tapti sportininkėmis. Z.Lari istorija ir sėkmė joms suteikė daugiau pasitikėjimo. Tai ją ypač džiugina.

Dailiojo čiuožimo žvaigždė tikina, kad tikrai nesijaučia įžymybe. Kasdienybėje ji yra paprasta mergina, tokia pati, kaip ir jos bendraamžės, šiltai bendraujanti, linksma. Ant ledo ji visuomet atrodo labai elegantiška, pasitempusi, artistiška, kad ir kaip būtų sunku fiziškai ar sudėtinga techniškai atlikti tam tikras figūras. Jos veide visuomet švyti šypsena, kaip ir dera profesionaliai sportininkei.

Laisvalaikiu ji vilki patogiais drabužiais: ir kai keliauja į paskaitas universitete, ir kai su draugėmis leidžia laiką prekybos centre ar pramogauja, ilsisi paplūdimyje. Jos kambaryje galima pamatyti nemažą pliušinių meškiukų kolekciją, daugelį jų ji susirinko nuo ledo, kur juos tradiciškai po čiuožėjų pasirodymų mėto gerbėjai ir žiūrovai. Jį puošia sportiniai trofėjai ir medaliai.

Z.Lari gyvena nuosavame šeimos name su tėvais ir broliais. Jis nėra labai prabangus, tačiau erdvus ir jaukus, apsuptas palmių, su baseinu kieme, papuoštu dirbtiniais delfinais. Kadangi jos mama amerikietė, interjeras nėra tradiciškai arabiško stiliaus, be paauksuotų puošmenų gausos. Namuose daug knygų, liaudiško stiliaus dekoracijų, tokių kaip širdelės, medžiaginės lėlės, džiovintos gėlės, įkvepiančių užrašų.

Ko niekas nežino apie Z.Lari

Ji visuomet pirmiau užsiriša kairę pačiūžą, o po to dešinę.

Ji bijo aukščio.

Jos mėgstama spalva yra rožinė.

Jai patinka šokoladas.

Ji labai greitai peršąla.

Ji geriausiai atsipalaiduoja plaukiodama.

Jeigu nebūtų tapusi čiuožėja, būtų pasirinkusi gimnastės kelią.

Svarbiausios Z.Lari gyvenimo taisyklės

Niekada nenustok tikėti, kad svajonės pildosi.

Kad ir ką darytum, viską daryk su meile. Atiduok tam visą save ir mėgaukis!