Svarstantys atostogų metu įsigyti žinomų ženklų prekių sau ar lauktuvėms turėtų atkreipti dėmesį į opią problemą – klastotes, kurios supakuotos į lagaminus skrendant namo gali lemti nemalonų susitikimą su muitinės pareigūnais.

Ką atostogaujant ir nusprendus įsigyti prekių Turkijoje reikia žinoti apie intelektinę nuosavybę, klastotes, pasakoja Mykolas Jakutis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.

Draudžiamos prekės – ne tik siuntose, bet ir lagaminuose

Turkija gali būti vadinama savotišku klastočių rojumi, nes ši šalis yra vienas svarbiausių padirbtų prekių logistikos taškų dėl savo lokacijos – ji yra tarp Azijos ir Europos, be to, turi didelius gamybos pramonės pajėgumus.

Nors šioje šalyje tiek gaminti, pardavinėti, importuoti ir eksportuoti prekių klastotes, pažymėtas garsiais prekių ženklais, draudžiama, čia lankęsi poilsiautojai patvirtins – pusvelčiui įsigyti tokių prekių visai nesudėtinga. Iš Turkijos klastotės į Europos Sąjungą (ES) patenka ne tik sunkvežimiais gabenamomis siuntomis, bet ir lėktuvais grįžtančių poilsiautojų lagaminuose. Nors Turkijos valdžia deda dideles pastangas kovai su prekių klastotėmis, prekių klastojimo atvejų mastas vis tiek išlieka didelis.

Nuvykę į svečią šalį, dauguma poilsiautojų susigundo galimybe geresnėmis kainomis papildyti savo lagaminus suklastotais drabužiais, rankinėmis, saulės akiniais ir panašiomis prekėmis. Vis dėlto labai didelė tikimybė, kad su tokių prekių prikimštais lagaminais grįžus į ES valstybę prekės bus sulaikytos muitinės pareigūnų.

Prekes, kurios pagamintos pažeidžiant prekės ženklo, pavyzdžiui, „Armani“, „Versace“, „Louis Vuitton“, „Lacoste“, „Prada“, „Gucci“, savininko intelektinės nuosavybės teises, importuoti, t. y. įsivežti į ES valstybę, griežtai draudžiama. Vis dėlto, jei poilsiautojas vilkės, bus pasipuošęs ar lagamine vešis kelis vienetus suklastotų prekių, muitinės pareigūnai jį pro patikrinimo punktą veikiausiai praleis.

Piniginė bauda, konfiskacija, galimi teisminiai ginčai su prekės ženklo savininku ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gresia tiems poilsiautojams, kurie suklastotų prekių prigrūda pilnus lagaminus, t. y. gabena komercinį jų kiekį ir turi tikslą jas perparduoti interneto tinklalapiuose ar turgavietėse.

Prekė turgelyje šalia viešbučio: 99 proc. klastotė

Kai kurie poilsiautojai, susivilioję patraukliomis kainomis, sąmoningai apsisprendžia įsigyti klastočių, tačiau kiti gali pirkti suklastotas prekes nesąmoningai, t. y. net neįtardami, kad jos nėra originalios. Kaip neapsigauti ir netyčia nepakliūti į bėdą? Deja, nėra universalių požymių, kurie leistų atpažinti suklastotą prekę, tačiau apie ją galima spręsti pagal prastą kokybę ir santykinai nedidelę kainą.

Palyginti su originaliomis, suklastotų prekių kainos yra visada mažos. Vis dėlto ir tai jokiu būdu nėra taisyklė, nes geros kokybės klastotės savo kaina dažniausiai nelabai nusileidžia originalaus gaminio kainai. Kita vertus, labai maža tikimybė, kad Turkijos poilsiniuose kurortuose išvis įmanoma rasti garsiais prekių ženklais pažymėtų originalių prekių.

Jeigu visgi susigundysite šalia viešbučio esančiame turgelyje įsigyti vieną ar kitą prekę su garsiu prekės ženklu, turėkite omenyje, kad tai bus 99 proc. prekių klastotė. Grįžus su tokia preke į Lietuvą, gali kilti nemalonumų ir netgi finansinių nuostolių.

Nors garsių ženklų prekės itin vilioja, specialistas ragina vis dėlto jomis nesusivilioti. Jei nepavyko ir ar jau įsigijote suklastotą prekę, turėkite omenyje, kad muitinės pareigūnai gali turėti jums priekaištų. Pasitvirtinus įtarimams, neteksite savo įsigytų daiktų, taip pat galite gauti baudą bei turėsite atlyginti prekės ženklo savininko patirtus nuostolius ir žalą.