Tai jis baigia vykdyti paskutinius įsipareigojimus kaip buvęs bendrovės "IBM Lietuva" vadovas, tai svečiuojasi Diuseldorfe (Vokietijoje), tai guviu balsu aiškina, kad šiandien net ir pusvalandžio pokalbis su žurnalistu jam – misija neįmanoma, mat para, ko gero, vėl pritrūks kelių valandų. Tačiau atkaklumas duoda vaisių ir po kone savaitės intensyvių gaudynių R.Vaitkus baigiant interviu prisipažįsta – sutikimą imtis RST vadovo pareigų jis priskiria prie nutrūktgalviškiausių savo gyvenimo poelgių.

Apie pareigas

"Tikrai matau šviesą tunelio gale", – tikino RST valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, paklaustas, koks velnias nešė į tą galerą. – "Jeigu nematyčiau, nebūčiau sutikęs vadovauti šiai įstaigai". Laiko priimti sprendimą, vadovauti valstybinei energetikos įmonei, jam buvo duota vos pora savaičių. "Apsispręsti reikėjo greitai. Pasitariau su žmona, žinoma. Ji, kaip dekabristė, suprato mano sprendimą priimti gyvenimo mestą iššūkį. Tikiuosi, man pavyks nuveikti šį tą naudingo", – šyptelėjo energija trykštantis energetinės įmonės vadovas.

Oficialiuose leidiniuose R.Vaitkus pristatomas kaip asociacijos "Žinių ekonomikos forumas" tarybos pirmininkas, Lietuvos Japonijos asociacijos valdybos pirmininkas, Vilniaus senamiesčio "Rotary" klubo narys, daugiau nei 40 mokslinių publikacijų autorius, aštuonių JAV ir dešimties Japonijos patentų autorius ir bendraautoris, buvęs ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energiją, fizikas. Žodžiu, solidus žmogus.

Apie muziką

Lietuvos pramogų verslas daug neteko vien dėl to, kad savo energiją ir gabumus R.Vaitkus nukreipė į mokslą, o ne į muziką. Visuomenė jo koncertus matydavo retai – tik kai su bičiuliais iš grupės "Studija" ar anapilin jau išėjusiu Alvydu Lukoševičium-Obuoliu sugrodavo ir sudainuodavo savo mėgstamas dainas bičiulių ratui.

"Visoms mamoms patariu – veskite savo vaikus į muzikos mokyklą, net jeigu ir atrodo, kad jūsų atžalai krūvis bus didelis. Manoji manęs, dar vaiko, pagailėjo ir štai turime rezultatą – fiziką, moksliuką, bendrovių vadovą Rimantą Vaitkų. O galėjau būti muzikas Rimantas Vaitkus", – nusikvatojo solidžias pareigas užsikrovęs vyras. Prisipažino, kad vaikystėje jis taip norėjo groti, jog nutvėręs iš tėčio staliaus medinę lentelę maigydavo ją kaip akordeoną ir visa gerkle plėšdavo: "Tumbaida tumbaida."

Per kaimynystėje gyvenantį draugą "įsitrynė" į gimtojo miesto Klaipėdos berniukų chorą "Gintarėlis". Visą vaikystę kol mutavo balsas chore ir dainavo. Paauglystėje ir jaunystėje grojo gitara įvairiose grupėse – mokyklos ansamblyje, fizikų suburtoje "Fizland band".

Nors ir neprofesionaliai, R.Vaitkus dainuoja ir groja gitara iki šiol. Planuoja įrašyti kelias dainas į A.Lukoševičiaus-Obuolio atminimui skirtą kompaktinę plokštelę. "Su Alvydu ketinome kartu įrašyti dalį jo planuotos leisti kompaktinės plokštelės. Ruošiau dvi dainas. Tačiau mintis liko neįgyvendinta. Rūta Lukoševičiūtė dabar dirba su šiuo projektu. Gal pavyks jį baigti", – vilties nepraranda RST vadovas.

Apie penkiasdešimtmetį

Prieš porą metų, švęsdamas savo penkiasdešimtmetį, R.Vaitkus vis tik įgyvendino seną svajonę ir surengė draugams savo dainų koncertą. "Man pasisekė, kad gimtadienis "išpuola" kaip tik prieš valstybinę dieną – Mindaugo karūnavimo metinių minėjimą. Kitą dieną nereikia eiti į darbus, todėl galima smagiai pasilinksminti", – šyptelėjo jis.

Kviestiems bičiuliams R.Vaitkus driokstelėjo beveik valandos koncertą. "Norėjosi kažką gražaus pasakyti draugams. Bet juk tai nebūtina daryti žodžiais. Dainos irgi tinka", – šyptelėjo prisiminęs savo jubiliejaus šventę. Scenoje atliko jaunystėje kurtas dainas ir tas, kurias jam tiesiog patinka dainuoti. Su senais draugais, klaipėdiečių grupe "Studija", telefonu sustygavo visas smulkmenas, sutarė dėl dainų aranžuočių. Šie gimtadienio šventėje akomponavo. "Nieko ypatingo ten nebuvo. Tiesiog nuoširdu", – patikino.

Apie nutrūktgalviškumą

Paprašytas prisipažinti, kokį nutrūktgalviškiausią poelgį yra padaręs savo gyvenime, R.Vaitkus su šypsena tarstelėjo, kad kartą, spaudžiant 30 laipsnių speigui 20 km bėgo iš Jiezno į Prienus. Kodėl? Norėjo spėti į traukinį, kuriuo turėjo važiuoti jo žmona Alina. Į traukinį spėjo, tačiau žmonos jame nerado. Ji dėl didžiulio šalčio liko namie. Jie buvo susitaręs su ja aplankyti tėvus, tačiau tvoras poškinantis šaltis sulaikė tuomet pirmagimės dukros besilaukiančią Aliną namuose.

"Grojome su grupe vienos mokyklos naujametiniame vakare, o mus turėjusio parvežti autobuso variklis dėl didžiulio šalčio tiesiog užšalo. Teko nakvoti bendrabutyje. Tada nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei interneto, taigi susisiekti buvo sunkiau", – pasakojo maratoną per speigą bėgęs R.Vaitkus. Dabar juokiasi, kad tokia romantiška kelionė galėjo baigtis nušalusiomis galūnėmis. "Kitas nutrūktgalviškos epopėjos žingsnis – dabartinis RST vadovo darbas", – nusijuokė R.Vaitkus.

Trumpai apie pomėgius:

Mėgstamiausias filmas – "Ten, kur nusineša sapnai".

Mėgstamiausios knygos – biografinės, gyvenimo sėkmės istorijos.

Paskutinė perskaityta knyga – Juan Enriquez "Kai ateitis užvaldo mus".

Mėgstamiausias patiekalas – sušis ir bet koks skaniai pagamintas valgis.

Mėgstamiausias gėrimas – vynas, kartais brendis.

Rimanto Vaitkaus šeima:

Žmona Alina dešimt metų vadovavo japoniško maisto restoranui "Tobira".

Dukra Greta, nepaisydama karčios mamos patirties maitinimo sferoje, netrukus ketina atidaryti greitojo rytietiško maisto užeigą Vilniaus gatvėje.

Sūnus Tadas dirba "VRS grupės" vadybininku.