Neseniai 30-ies metų gimtadienį paminėjęs iliustruotojas, dailininkas Vilius Petrauskas kalbėjo: "Man visada patiko pasakos, istorijos, viduramžiai, karžygiai, princesės, plazdančios karo vėliavos, estetiški, spalvingi vaizdai. Žiaurus, bet įdomus laikotarpis, kai vyrai buvo vyrai, o moterys – moterys."

Piešia kompiuteriu

Kompiuteriu pieštų V.Petrausko kūrinių ciklas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis tapo interneto hitais, o jo poapokaliptinis piešinys "Geležinio vilko sapnas", keisdamas pavadinimus, tapo savotišku 2008-ųjų sunkmečio Lietuvoje pranašu ir niūriu simboliu.

Šie kūriniai nutiesė tiltą naujiems projektams. Jais išgarsėjęs Vilniuje gyvenantis, iš Skuodo rajono kilęs, kompiuteriu kuriantis dailininkas dabar dirba su Lietuvos ir užsienio bendrovėmis, kuria iliustracijas filmams, žaidimams ir kitokio žanro srityse.

Daugelis filmų, reklamų ir žaidimų prasideda planuojant su dailininku būsimas scenas ir vaizdus.

Sudėtingi projektai, kuriuose dalyvauja šimtai žmonių, reikalauja labai aiškiai išreikštų minčių ir vaizdinių.

"Žmonių mintis, žodžius, vizijas paverčiu vaizdu", – sakė V.Petrauskas. Pagal nupieštus vaizdus kūrybiniams darbuotojams lengviau komunikuoti ir apskaičiuoti būsimus darbus bei išlaidas.

Piešdamas kompiuteriu Vilius naudoja pieštuką ir planšetę, ant kurios piešiama beveik taip pat, kaip ant popieriaus lapo.

Vaizdas matomas monitoriaus ekrane, dailininkas pasirenka tinkamą "teptuko" dydį, plonumą, spaudimo gylį ir kitus dalykus.

"Didelis pranašumas, kad tokius piešinius gali lengvai koreguoti, ištrinti nereikalingus plotus, keisti spalvas ir greičiau pasiekti rezultatą, – pripažino iliustruotojas. – Bet piešimo taisyklės lieka tokios pačios, kaip ir prieš šimtą metų, tik viskas daroma virtualiame piešimo lape."

Kičas – meno rūšis

Jau dvejus metus Vilius dirba prie "Sega" ir "Creative Assembly" bendrai kuriamos strateginių žaidimų serijos "Total Warrior", kuri plėtoja istorinės tematikos žanrą – tai senovės Romos ir Graikijos imperijos, tamsieji viduramžiai, Napoleono karai.

Žaidimą vertina istorijos ir žaidimų mėgėjai dėl savo istorinio tikslumo ir įspūdingų mūšių, vykstančių realiuoju laiku.

"Piešiau, kaip užpultam popiežiui Leonui III išplėšiamas liežuvis, kaip Adonio festivalyje ant stogo stovinčios graikų merginos kerpasi plaukus ir meta žemyn, romėnų karių aprangą, senovės Etiopijos kekšynus, pagoniškus slavų ritualus, anglų karaliaus karūnavimą", – vardijo dalį įvairiausių užduočių V.Petrauskas.

Vilius buvo animacinio filmuko "Gustavo nuotykiai" dailininkas, dabar dirba prie lietuvių, amerikiečių ir britų kuriamo filmo "Tarp pilkų debesų".

Ką jis atrėžtų tiems, kurie tikintų, kad tokie darbai – ne menas, o tuštybė?

"Šiuolaikiniame mene kičas taip pat yra meno rūšis. Fotografija prieš kelis šimtus metų jau perrašė meno technikos supratimo taisykles, dabar jas dar kartą perrašo kinas ir kompiuterinė grafika. Netrukus žmonės nekreips dėmesio į faktą, kad kūrinys sukurtas kompiuteriu ir į kiekvieną piešinį žvelgs kaip į savarankišką kūrinį", – įsitikinęs iliustruotojas.

Superhitas – "Kubiliaus krizė"

Prisimindamas LDK pieštų pilių – Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės, Kauno, Trakų, Medininkų, Krėvos, Naugarduko ir kitų ciklą, Vilius pabrėžė, kad tai už nuopelnus Lietuvai apdovanoto žinomo verslininko Antano Vaičekausko projektas ir idėja.

"Dirbo didelė komanda, modeliuotojas, istorikai, nes buvo svarbi kiekviena detalė – vėliavų spalvos, ginkluotė, kareivių tautybės, kariavusios vienos ar kitos pilies apsiaustyje, – pasakojo V.Petrauskas. – Aš šią viziją įamžinau kompiuteriu. Beje, dažnai istorikai šiuose mūsų paveiksluose ieško netikslumų, bet tai jiems beveik niekada nepavyksta."

Pačiam autoriui vienas labiausiai patinkančių piešinių – Kauno pilies apsiaustis, kai pilis buvo beveik sulyginta su žeme, o nelygioje kovoje grūmėsi apie du šimtai lietuvių ir keli tūkstančiai kryžiuočių bei jų samdinių.

Garsusis poapokaliptinis vaizdas iš Vilniaus, kur šmėžuoja sugriauta Šv.Stanislovo ir Šv.Vladislovo arkikatedra bazilika tapo superhitu ir savotišku niūriuoju sunkmečio simboliu, o "Geležinio vilko sapnas" buvo pervardytas "Kubiliaus krize" ir kitaip.

"Tai estetiški, kažkuo romantiški vaizdai, nors realiai jie būtų daug niūresni ir nestilingi, kaip matėme filme "Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias", – šyptelėjo dailininkas ir iliustruotojas, kurio iki 200 kv. m dydžio padidintas poapokaliptinio vaizdo kūrinys puikavosi ir Džordanos Butkutės koncertiniame ture "Sudeginta ant laužo".

Žmonės Žemėje išliks

"Dabar žmonės vėl kalba apie poapokaliptinius vaizdus, kurie buvo populiarūs šaltojo karo metu, – teigė V.Petrauskas. – Kokį vaizdą pieščiau dabar? Sunku pasakyti, nors gyvų paveikslų šiuolaikiniame pasaulyje pakanka – karų, lūšnynų Afrikoje ir Pietų Amerikoje, apleistų gamyklų, pastatų, miestų."

Ne, jo netraukia tamsa: dvasiniai išgyvenimai kūryboje, liūdni kūriniai priverčia įsigilinti, įsižiūrėti, o niūrios temos dažnai leidžia labiau įvertinti tai, ką turi.

"Linksmų vaizdelių užtenka šampūnų reklamose, – nusijuokė V.Petrauskas ir po akimirkos prisipažino, kad labai mėgsta lietų, šaltą, snieguotą žiemą. – Lietus kelia ne mieguistumą, liūdesį, bet ir gerą nuotaiką. Tai savotiškas apsivalymas, geras jausmas. Mėgstu vaikščioti per lietų miške, įkvėpti žemės, samanų kvapo – tai patys nuostabiausi kvapai. Ir dabar žvelgiu pro langą – lynoja, bus smagu piešti."

Mėgdamas piešti poapokaliptinius vaizdus, viduramžių mūšius, Vilius tiki šviesia ateitimi.

"Lietuva išliks, lietuviai – geri, darbštūs žmonės", – net ir neramiu metu, kai Žemėje daug kataklizmų ir karų, iliustruotojas nusiteikęs optimistiškai.

Kaip atrodytų jo piešinys "Mes po 50 metų"? "Pieščiau gamtą, šunis arba vilkus, – pamąstęs tarė Vilius. –  Žmonės išliks. Kad ir kas būtų, jie išliks. Mano piešinyje jie eitų basomis, lytų, būtų žalia ir šviesu."