Pereiti į pagrindinį turinį

Prieš M.Kavaliausko objektyvą - Lietuva be blizgesio

2010-01-18 18:00
Momentas: laidotuvių ritualai M.Kavaliausko fotografijose kartais atrodo tragikomiškai.
Momentas: laidotuvių ritualai M.Kavaliausko fotografijose kartais atrodo tragikomiškai. / Mindaugo Kavaliausko nuotr. iš albumo "Kražių portretas"

Vienu ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos fotomenininkų vadinamas Mindaugas Kavaliauskas pristatė pirmąjį personalinį fotografijų albumą "Kražių portretas".

Nutolusio miestelio kasdienybė

Beveik 150-yje fotografijų – nuo sostinių nutolusio Lietuvos miestelio kasdienybė. Tie, kurie tikisi fotoalbume rasti garbingos Kražių istorijos pėdsakų, turės nusivilti. Minėtų pėdsakų čia nėra, išskyrus rekonstruojamos Kražių kolegijos ar pastoliais apsuptos bažnyčios vaizdus.

Fotografijose – daug M.Kavaliausko pamėgto fragmentiškumo. Tai skurdūs ir tarsi pernelyg spalvoti kražiškių interjerai, Kražių gyventojų kasdienybė – nuo krikštynų, kitokių švenčių iki laidotuvių. Pastaroji tema – viena dominuojančiųjų fotoalbume. Nuotraukose – duobkasiai, laidotuvių dalyviai. Ir visai netradiciniai vaizdai – senolė, besimatuojanti karstą, kunigas, vaidinantis mirusį.

Nuotraukose, nepretenduojančiose pateikti visa apimantį Kražių vaizdą, fotomenininkui mielai pozuoja ir vyresni kražiškiai, ir jaunoji karta, kurių dalis – tik retkarčiais į miestelį sugrįžtantys emigrantai.

Susitikimų aidai

Autorius skaičiuoja, kad fotografijų ciklas gimė iš maždaug 70 apsilankymų Žemaitijos miestelyje 2002–2003 m.

"Kai susipažinau su kai kuriais kražiškiais iš arčiau, būdamas Kaune, sulaukdavau jų skambučių. Sakydavo: "Atsimeni, aną vasarą tu aplankei mūsų močiutę. Ji mirė." Tuomet sėsdavau į mašiną ir važiuodavau į laidotuves", – prisiminė fotomenininkas.

Anot jo, "Kražių portrete" – priešeuropinė Lietuva, kurioje žinota, kad sviestas, sūris ir dešra prasideda nuo žolės ir šieno, o šventės neprasideda prekybos centrų akcijose.

"Tai Lietuva, kurioje realybė buvo be šou elementų, kai žmonės džiaugėsi ir liūdėjo ne tam, kad kiti tai matytų, o tam, kad gyvenimas būtų pilnas įvairiausių potyrių. Tai Lietuva be "glamūro". Būtent tokią ją norėjau užfiksuoti", – M.Kavaliauskas pastebi, kad dabartinėje Lietuvoje daug kas daroma vien tam, kad būtų užfiksuota fotoobjektyvais ar videokameromis.

Gražu tai, kas maža

Idėją per vieno miestelio istoriją pateikti Lietuvos kasdienybės gyvenimo pjūvį M.Kavaliauskas parsivežė iš studijų Prancūzijoje. O Kražiai jo akiratyje atsirado prieš dešimt metų lankantis Čikagoje. Čia jis gavo Kražių parapijos klebono kvietimą apsilankyti miestelyje. Pirmasis apsilankymas ilgainiui virto jau kone dešimtmetį trunkančiu fotografijų ciklu apie gyvenimą mažame miestelyje, kuriame jaučiamas ir praeities didingumas, ir globalizacijos pulsas.

Kaip teigia albumo įžangoje istorikas Egidijus Aleksandravičius, M.Kavaliausko fotografija nebando įrodyti Kražių turistinio unikalumo, tačiau atskleidžia su pereinamojo laikotarpio ir naujojo laukinio kapitalizmo sunkumais besistumdančios bendruomenės kasdienybę. E.Aleksandravičius pastebi, kad fotomenininko studijos ir darbai užsienyje jam padėjo suprasti, kad tai, kas maža, yra gražu.

Anksčiau kūręs nespalvotą fotografiją, spalvas šiam ciklui M.Kavaliauskas tikino pasirinkęs tam, kad geriau atskleistų sparčiai besikeičiančią kasdienybę. Trisdešimt penkerių menininkas yra surengęs per tris dešimtis personalinių fotografijos parodų. Fotografijų ciklo "Kražių portretas" parodos apkeliavo Lietuvą ir nemažai užsienio šalių, pasiekė net Kiniją, Australiją.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra