Susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje sulaukusi istorija apie namuose Rasos Vėliūtės užaugintus tris pumos mažylius pasiekė atomazgą – sustiprėję ir savarankiškam gyvenimui pasiruošę gyvūnai grynu oru ir saule jau mėgaujasi gamtininkų centre Klaipėdos rajone.

Sunki pradžia

„Gyvūnai jaučia ryšį su žmogumi ir visada bus dėkingi už rūpestį bei dėmesį. Tada, kai skubiai reikėjo priimti sprendimą, ką daryti su kelių savaičių jaunikliais, klausimų, ar pasiimti juos prižiūrėti, nekilo“, – tikino R. Vėliūtė.

Trys pumos – Kindė, Gipsė ir Kipšas – su Rasa, kuri laikinai tapo jų mama, užmezgė ypatingą kontaktą.

Unikali istorija prasidėjo tada, kai trijų jauniklių susilaukusi puma atsisakė prižiūrėti savo mažylius. Gamtininkų centro darbuotojai pastebėjo, kad patelė atsisako auginti vos kelių savaičių mažylius.

Norėdami išsaugoti tada dar bejėgius gyvūnus, centro atstovai nusprendė, kad juos būtina atskirti nuo mamos ir pradėti rūpintis patiems. Taip trys mažos pumos atsidūrė Rasos namuose.

R. Vėliūtė pripažįsta, kad pirmosios dvi savaitės buvo įtemptos ir kainavo nemažai jėgų. Merginą nuolat kamavo nerimas, ar pavyks susitvarkyti ir užauginti mažylius.

Pašnekovė prisiminė, kad iš pradžių gyvūnus kas porą valandų maitino pieno mišinukais.

„Kelias savaites teko atsisakyti miego ir laisvalaikio, nes dėmesio ir priežiūros Kindei, Gipsei ir Kipšui reikėjo visą parą. Tačiau mums pavyko. Kiekvieną dieną pumos jaunikliai augo ir stiprėjo. Miegą pakeitė žaidimai, o pieno mišinį – mėsa. Dar po kelių savaičių trijulė sugebėdavo suėsti vieną ar net dvi vištas per dieną“, – prisiminė Rasa.

Padėjo ir šuo

Pašnekovė pasakojo, kad auginti tris pumos jauniklius nebuvo paprasta, nes šie gyvūnai labai aktyvūs.

„Pumos labai judrios, smalsios ir mėgsta žaisti. Gyvūnams paūgėjus, teko imtis atsargumo priemonių – paslėpti laidus, perstatyti baldus, daiktus kambaryje padėti taip, kad netrukdytų gyvūnams. Žinoma, nudrėkstų tapetų ir apgraužtų baldų išvengti nepavyko, tačiau tai menkniekis“, – sakė pašnekovė.

Rasa džiaugėsi, kad jos pagalbininke netikėtai tapo Rytų Europos aviganė Fuga, kuri ne tik greitai susidraugavo su jaunikliais, bet ir padėdavo prižiūrėti dėmesio reikalaujančius gyvūnus.

Fuga laižydavo pumos jauniklių pilvukus, kai skaudėdavo, žaisdavo ir miegodavo su jais, o Rasai kelioms valandoms palikus namus, tapdavo aukle.

Pumos – ne vieninteliai gyvūnai, kurių gyvybes išsaugojo mergina. Klaipėdietei teko rūpintis ir pora mažų liūtukų.

„Savo būdu pumos ir liūtai skiriasi kaip diena nuo nakties. Liūtai – tikri tinginiai, didžiąją laiko dalį tiesiog pramiega. Pumos – visiška priešingybė. Energija ir smalsumas veržiasi per kraštus. Be to, charakteriu pumos panašios į kates – labai savarankiškos ir niekam neleidžiančios vadovauti“, – tikino R. Vėliūtė.

Ėmė trūkti erdvės

Viešojoje erdvėje pasipylusios kalbos, kad trijų pumų priežiūra gali būti pavojinga, merginos nejaudino.

„Į šnekas ar komentarus stengiuosi nekreipti dėmesio, o draugų ir kaimynų jau nebestebina niekas. Tie, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kad gyvūnai – visas mano gyvenimas. Tiesiog negaliu likti abejinga ir jei tik yra proga pasirūpinti tuo, kam labai reikia pagalbos, visada padėsiu“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, būdamos aktyvios ir žaismingos, pumos gali kąsti ar įbrėžti, tačiau jų veiksmai jokiu būdu nebus agresyvūs ar piktybiniai.

„Įsisiautėjusios jos gali ir neapskaičiuoti savo jėgų, bet specialiai sužeisti nebandė niekada. Gyvendama su mažyliais stebėjau jų charakterį, nuotaikas ir žinojau, kad, sakykime, judinama uodega ar į priekį tiesiamos letenos reiškia, jog jie nenori bendrauti“, – tikino Rasa.

Jau daugiau kaip savaitė pumos gyvena tikruosiuose savo namuose gamtininkų centre. Augantiems gyvūnams bute pradėjo trūkti erdvės ir gryno oro.

Atsisveikinti su jaunikliais jų globėjai nebuvo lengva. Mergina pripažįsta, kad dabar ir namai sugrįžus atrodo tušti.

Tačiau klaipėdietė buvusius augintinius nuolat mato gamtininkų centre, stebi, kaip jie auga ir stiprėja, o tai kompensuoja išsiskyrimą.

Mergina tikina, kad dabar trys pumos savo pirmąją globėją atpažįsta iš balso ir su ja bendrauja labai draugiškai.

Pagalba silpnesniems

R. Vėliūtė prisipažįsta, kad meilė gyvūnams ją lydi visą gyvenimą.

„Kada ir kaip pradėjau jausti ypatingą simpatiją gyvūnams, pasakyti negaliu. Tai toks dalykas, kurį apibūdinti sunku. Jis arba yra, arba jo nėra. Nuo vaikystės norėjau rūpintis silpnesniais už save. Pamenu, jog namo nešdavau sužeistus gyvūnėlius ir stengdavausi jiems padėti“, – prisiminė Rasa.

23-ejų mergina jau dešimt metų yra gamtininkų centro savanorė, tačiau pašnekovė tikino, kad vieno mielo širdžiai gyvūno neturi – jai įdomūs visi.

Klaipėdietės žodžiais, rūpinimasis gyvūnais nėra nei auka, nei didvyriškumas.

„Tiesiog savo gyvenimo jau neįsivaizduoju kitaip. Žinoma, kartais tenka atsisakyti pabuvimo su draugais ar kitaip praleidžiamo laisvo laiko, tačiau aš nesijaučiu daranti kažką ypatinga. Galimybė būti su gyvūnais, juos pažinti ir jiems padėti atperka viską“, – kalbėjo Rasa.

Pašnekovė tikino, kad savo ateitį nori susieti su gyvūnais, tačiau pati įkurti globos namų nuskriaustiems augintiniams nenorėtų.

„Esu per daug globėjiška. Norėčiau pagelbėti visiems, todėl žinau, kad emociškai nesusitvarkyčiau su tokia atsakomybe. Gąsdina ir faktas, kad gyvūnai kenčia, jiems skauda. Man sunku susitaikyti su praradimais. Šiuo metu tiesiog džiaugiuosi galimybe būti savanore gamtininkų centre ir bendrauti su ten gyvenančiais gyvūnais“, – sakė klaipėdietė.