Po nemenkos pertraukos antrąkart į "Eurovizijos" atrankos upę pasiryžusi bristi klaipėdietė atlikėja Reda Striškaitė į klausimus "Kodėl, kam tau to reikia?" atsako paprastai: "Kartais intuityviai jauti, kad tuo metu turi kažkur būti, kažką padaryti, ir jei to vidinio balso nepaklausysi, po to labai gailėsiesi".

Įvertinamos ir "babuškos"

Lygiai prieš 10 metų "Eurovizijos" atrankoje būtent Redą vertinimo komisija delegavo į finalinį etapą.

"Nors mano kūrinys buvo visiškas "neformatas", bet, manau, tai buvo stiprus numeris. Jame pasirodėme kartu su "Žuvėdros" šokėjais", – prisiminė pašnekovė.

Per šį laikotarpį įvairių pokyčių atsirado ne tik pačiame "Eurovizijos" konkurse, bet ir nacionalinėje atrankoje.

Vis dėlto profesionali choreografė ir atlikėja, muzikinę karjerą pradėjusi prieš 20 metų, neabejoja, jog ir šiandien turi ką pasakyti publikai.

Reda šypteli, jog pastaruoju metu jai neretai primenama, kad yra vyriausia atrankos dalyvė. Tačiau patirtį, sceninę brandą pati atlikėja kaip tik laiko savo koziriu ir išskirtinumu.

"Kuo daugiau pasirinkimo žmonės turi, tuo geriau. Nori – renkasi jauną, nori – brandų atlikėją. "Eurovizija" – vienas tų retų muzikinių konkursų, kur amžius yra visiškai nesvarbus, kaip matėme, čia kuo puikiausiai gali pasirodyti ir "babuškos". Klausimas tik tas, ar tie brandūs, patyrę dainininkai patys nori dalyvauti atrankoje, kur tave gali be gailesčio "suvartyti", sukritikuoti. Žinoma, tai, jog tenka dainuoti visai kitokį repertuarą, nei esi pripratęs, priverčia išeiti iš komforto zonos. Tačiau tokie iššūkiai – taip pat naudinga patirtis", – kalbėjo Reda, kurios pirmąjį pasirodymą "Eurovizijos" atrankoje LTV žiūrovai galės išvysti jau šįvakar.

Žinomas – nereiškia geras

Pati atlikėja komisijos narių komentarus vertina filosofiškai – toks jų darbas. Tačiau pašnekovė pripažino sulaukianti klausimų, kurie tiesiog priverčia gūžtelėti pečiais.

"Štai manęs klausia – o kaip jūs jausitės, jei iškrisite iš atrankos? Na, tikrai neverksiu kamputyje, nesielvartausiu, – juokėsi Reda. – Dalyvavimu "Eurovizijos" atrankoje stengiuosi padovanoti šventę sau ir klausytojams. Žinoma, jei žmonės už mane balsuos, labai džiaugsiuosi."

Anot pašnekovės, panašiuose renginiuose muzikos scena įprastai lyginama su mūšio, kovos lauku, kuriame verda arši konkurencija.

"Neinu į atranką su kažkuo kovoti, varžytis, einu su taikos vėliava. Ir gyvenime vadovaujuosi tokia filosofija. Tad jei kas braunasi alkūnėmis, tiesiog užleidžiu kelią", – šypteli Reda.

Atlikėjos teigimu, nors galbūt tokia pozicija šiandien ir neatrodo populiari, tačiau esą tai niekada netapo kliūtimi užsiimti mėgstama veikla ir būti įvertintai – koncertuoti ne tik geriausiose Lietuvos, bet ir užsienio scenose bei muzikuoti su aukščiausio lygio profesionalais, net ir kiekviena proga "nesivaidenant" televizijos eteryje.

"Turiu apsčiai darbo, daug kur dainuoju, o man sako – tavęs niekur nėra. Esu, tik gal tavęs nėra ten, kur esu aš, – juokavo dainininkė. – Dėkoju likimui, kad teko ir tenka dainuoti su pačiais geriausiais Lietuvos muzikantais, pradedant džiazmenais ir popatlikėjais, baigiant orkestrais, išmaišyta pusė pasaulio, parengta daug įdomių muzikinių projektų. Lietuvoje yra gausybė renginių, puikių muzikinių klubų, kur galima pasireikšti, nebūtinai tai turi būti televizija, kuri suteikia žinomumo. Juk žinomas dar nereiškia geras."

Atsisakė viliojamo pasiūlymo

Redos teigimu, galima tik pasidžiaugti, jog šiandienis jaunimas, skirtingai nei jos kartos atlikėjai, turi daug ir įvairių galimybių pasireikšti, išgarsėti.

"Kai baigė gyvuoti "Vilniaus bokštų" konkursas, iki visokių "balsų" dar buvo toli. Tačiau atgavus nepriklausomybę, atsivėrė vartai į egzotiškus kraštus – mūsų dainininkai ėmė koncertuoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Omane, jūrų keltuose", – prisiminė pašnekovė.

Tokios emigracijos duonos teko ragauti ir pačiai Redai. "Kas gali atsisakyti važiuoti į rojų?" – retoriškai klausė pašnekovė, prisiminusi savo "arabiškąjį" gyvenimo etapą: prabangūs 5 žvaigždučių viešbučiai, puikios gyvenimo sąlygos, prašmatnios koncertinės programos, geri uždarbiai.

"Lietuvos atlikėjai turėjo labai gerą vardą – iš tiesų dirbo kietų profesionalų komandos. Ir muzikiniu požiūriu tai buvo nereali mokykla, nes reikėjo dainuoti viską nuo–iki. Ateina koks arabas ir užrašo ant servetėlės – noriu tos ir tos Whitney Houston ar "Titaniko" dainos. Ir per naktį ar dvi turi ją parengti, antraip jis jau skundžiasi menedžeriui", – pasakojo atlikėja.

Reda neneigė, jog galėtų save vadinti laimės kūdikiu – vien ko vertas buvo kvietimas įsilieti į "Žvaigždžių kvarteto" komandą. Atlikėja pripažino, jog tuo metu jos sprendimo nesuprato daugelis.

"Taip, galėjau "pasidaryti" karjerą, kas galiausiai ir atsitiko su Violeta Riaubiškyte, kurią vėliau pasikvietė "Žvaigždžių kvartetas". Atsisakiau, nes tai buvo ne mano muzika, ne mano repertuaras. Nenoriu demonstruoti nei batukų, nei šukuosenos. Esu laiminga, kad dainuodama tai, kas teikia malonumą man pačiai, galiu padovanoti gerų emocijų kitiems", – kalbėjo Reda.

Pabėgo neilgam

Tiesa, buvo metas, kai atlikėja tarsi dingo kiaurai žemę. Prieš penkerius metus Reda išvažiavo į Didžiąją Britaniją ir, kaip pati prisipažino, jei ne gyvenimiškos aplinkybės, veikiausiai būtų ir nebegrįžusi.

"Tuo metu norėjosi atrasti ramybę, susidėlioti visus taškus ant "i". Anglijoje gyvenau panašiame kaip Nida miestelyje prie pat jūros, dirbau "fainame" šokoladukų fabrike, kur man puikiai sekėsi ir jau po mėnesio pakilau pareigose, dėl ko sulaukiau baisaus lenkų pasipiktinimo, – juokėsi moteris. – Dainavau bažnyčios chore, baseine vedžiau aerobikos užsiėmimus... Man iš tiesų ten buvo gera, tačiau kai mama susirgo, teko grįžti į Lietuvą. Ir grįžau visai kitas žmogus. Tuo metu taip pat supratau, kad gyvenime galiu veikti ir ką kita. Tačiau, matyt, niekur nepabėgsi, muzika vis tiek mane susirado."

Kaip prisipažino Reda, šiandienė "Eurovizijos" atranka – tik nedidelis lašas jos didelių dabarties ir ateities sumanymų jūroje.

"Mano darbas man teikia malonumą ir leidžia gyventi oriai. Koncertuoju, dirbu pedagoginį darbą, kartais režisuoju renginius. Ateityje planuoju atidaryti studiją, kurioje atlikėjai galėtų mokytis ne tik dainavimo, bet sceninės kultūros – judesio, laikysenos, bendravimo su publika ir panašiai. Taip pat noriu sukurti miuziklą. Jaučiu, kad tai padarysiu, tik klausimas, ar Klaipėdoje, ar kažkur Lietuvoje, ar dar kur nors ir kada", – šypsojosi Reda.