Iš animacijos – į realybę

"Disney" vajus savo klasikiniams animaciniams filmams sukurti vaidybines versijas – seniai nebe naujiena.

Konvejeris paleistas, ir tokių filmų šiemet itin gausu. Jau skraidėme cirko palapinės palubiais kartu su didžiaausiu drambliuku Dambiu ir klajojome vingriomis Agrabaho gatvelėmis kartu Aladinu, Džazmina ir Abu. Dabar atėjo Simbos eilė.

Vis dėlto "Liūto karaliaus" atvejis kiek skiriasi nuo kitų. Tai vienas iš nedaugelio "Disney" filmų, kuriame nėra žmonių personažų. Tad ir vaidybiniu filmu šią naująją versiją pavadinti sunkiai verčiasi liežuvis.

Prieš kokį pusšimtį metų paruošti tokią tikrovišką "Liūto karaliaus" versiją, ko gero, būtų buvusi misija neįmanoma. Tuometiniai vaizdo efektai dabar dažniausiai kelia tik šypseną, o filmo scenarijus yra per daug sudėtingas, kad būtų įmanoma pagal jį išdresuoti laukinius gyvūnus.

Tačiau dabar "Disney" pasitelkia kompiuterinę animaciją. Ir ji yra daugiau nei įspūdinga! Ši technologija leidžia iki detalių atkurti viską taip, kad iš karto patikėtume atsidūrę Afrikos savanoje.

Režisieriaus patirtis

Naująjį "Liūtą karalių" režisuoja amerikietis Jonas Favreau. Kol kas jo filmografija ilgesnė aktoriaus, o ne režisieriaus amplua, tačiau animacinius Simbos nuotykius paversti realistine kompiuterine animacija jo kandidatūra buvo, ko gero, tinkamiausia visame Holivude. Kodėl?

Ogi todėl, kad prieš trejetą metų, 2016 m., J.Favreau savo jėgas jau išbandė režisuodamas labai panašios koncepcijos filmą – ekranuose jo dėka realistiškai atgijo "Džiunglių knyga" (angl. "The Jungle Book").

Tad atrodo, kad filmai, kuriuose gyvūnų daugiau nei žmonių, po truputį J.Favreau tampa labai jau prie širdies –  paskelbtas ir "Džiunglių knygos" tęsinys.

"Hamletas" vaikams

Daugeliui atskirai nupasakoti "Liūto karaliaus" siužeto nereikia – 10-ojo dešimtmečio vaikai, dabartiniai trisdešimtmečiai (ir jaunesni) užaugo su šiuo "Disney" filmu ir mintinai žino siužeto posūkius.

Žvėrių karalius liūtas Mufasa susilaukia sūnaus – žavaus mažylio Simbos. Tačiau įpėdinio gimimu džiaugiasi ne visi – tai ypač bloga naujiena Mufasos broliui Rėžiui, nes tai reiškia, jog jo eilė į sostą dar labiau atsitolina. Klastingasis Rėžis surezga sąmokslą, kaip atsikratyti ir Mufasos, ir Simbos. Visgi po daugelio metų karališka Simbos prigimtis šaukia jį atgauti teisėtai priklausantį sostą.

Tačiau "Disney" nebūtų "Disney", jei nepateisintų savo vardo ir viską paliktų tik paviršiaus lygmens. Nors niekur nėra oficialaus patvirtinimo, tačiau panašumai daugiau nei akivaizdūs – "Liūtas karalius" iš esmės yra ne kas kita, o klasikinė Williamo Shakespeare‘o "Hamleto" adaptacija vaikams.

Atgal į Afriką

Po 2016 m. kilusios polemikos dėl nepakankamo rasinės įvairovės reprezentavimo ir kartais netgi absurdiško vaidmenų "išbalinimo", Holivude per trejetą metų įvyko didelių pokyčių. Sapnų fabriko studijos dabar daug atviresnės etninei įvairovei ir stengiasi įdėti daugiau pastangų jai atskleisti kino ekranuose. Naujasis "Liūtas karalius" galėtų būti to pavyzdys.

Nors abu – tiek 1994-ųjų, tiek 2019-ųjų – filmai yra animaciniai ir nė vienas aktorius ekrane gyvai nepasirodo, pokyčiai, jei lygintume juos įgarsinusių aktorių sąrašus, akivaizdūs. Naujojo filmo personažus įgarsino daugiausia afrikiečiai ar afroamerikiečiai aktoriai – tik raudonsnapis tokas Zazu, šernams artimas afrikinis karpuotis Pumba ir surikata Timonas šiųmetėje versijoje prakalbo baltųjų aktorių balsais.

Stiprūs "Disney" metai

Nors ir pretenduoja į vaidybinį, "Liūtas karalius" yra vienas iš trijų didelių animacinių "Disney" projektų šiemet.

Užsienio kino sales jau pasiekė ketvirtoji "Žaislų istorijos" (angl. "Toy Story") dalis, metų pabaigoje laukia "Ledo šalies" (angl. "Frozen") tęsinys. O dabar, vasarą, kaip tik tinkamas laikas mėgautis įspūdingais vaizdais, kuriuos žada "Liūto karaliaus" kūrėjai.

"Liūtas Karalius"

(angl. "The Lion King")

Drama, nuotykių

JAV, 2019

Cenzas: įvairaus amžiaus žiūrovams

Įvertinimas:

Scenarijus: 3/3

Režisūra: 3/3

Kinematografija: 3/3

Garso takelis: 2/3

Techninė pusė: 3/3

Aktoriai: 2/3

Bendras 2,6 

Kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo liepos 19 d.galite pamatyti ir dar vieną premjerą:

"Melagi, melagi…"

Kažkada viena reklama įkyriai kartojo, kad įvaizdis – dar ne viskas, troškulys yra viskas. Melas, visiškas melas. Ir įvaizdis, ir troškulys – abu yra vienodai svarbūs. Ypač jei įvazdis padeda apmalšinti prabangaus gyvenimo troškulį.

O gyvenant tokiame mieste, kaip Los Andželas, prabangaus gyvenimo troškulys kyla nenumaldomai. Ir būtent čia, kaip niekur kitur, žmonės supranta įvaizdžio svarbą. Niekam neįdomu, kas ir koks esi iš tikrųjų – jei nori būti matomas ir pripažįstamas, privalai spindėti. Tokia aplinka yra tiesiog ideali Aivanui, iš tėčio "paveldėjusiam" vertingų meno dirbinių verslą. Tik tiek, kad tas verslas nėra jau toks nekaltas – Aivanas tarsi šiuolaikinis Robinas Hudas iš nelegaliai įgijusių savininkų vagia meno dirbinius ir parduoda juos juodojoje rinkoje. Gražu, švaru ir beveik teisinga, nors vis dėlto nelabai teisėta.

Ilgainiui toks gyvenimo būdas Aivanui pabosta ir jis norėtų sustoti. Tačiau, kaip žinoma, į balą puolęs sausas nekelsi, tad jį įtraukęs kriminalinis pasaulis nenori taip lengvai paleisti. Na, tik dar vieną kitą, tikrai paskutinį darbelį, ir galėsi eiti. Tik kad tėčio užvirtos košės yra tiek, jog Aivanui dar ilgai ją teks srėbti, tad nėra kur dėtis.

O čia, kaip tyčia, pasisuka aktorė Eliza, kuri netrunka pasiūlyti Aivanui savo paslaugų. Iš pradžių Aivanas purtosi tokio bendradarbiavimo, tačiau vėliau paaiškėja, kad jiedu gali būti puikus tandemas – Aivanas ir Eliza puikiai kuria simpatiškos poros įvaizdį. Taip puikiai, kad ilgainiui porelės veikla susidomi FTB.

Tad Aivanas ir Eliza atsiduria visiškai nepavydėtinoje situacijoje. Iš vienos pusės juos spaudžia teisėsaugos agentai, iš kitos – kriminalinis pasaulis. Bet gal išėjimas į laisvę veda nebūtinai per kalėjimą? Tokia proga jiems pasitaiko, tik ją įgyvendinti bus ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga.

buvaukine.lt