Jei kiekvieną rytą susiruošęs keliauti į darbą savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlyje regite šypseną, greičiausiai jūsų ratuotis yra "Porsche".

Šį posakį keletą kartų girdėjau sportinių mašinų savininkų neformaliuose susibūrimuose, bet niekada nemačiau, kaip tai atrodo iš tiesų. Iki šios savaitės vidurio, kai pavyko įsiprašyti į svečius pas "Porsche" savininką Nemuną Dagilį.

Kaip ir dera per sunkmetį: suraukta kakta, ant krūtinės sunertos rankos, pabrėžtinai šykštus žodis. Po pirmųjų pokalbio minučių buvau besusitaikąs su mintimi, kad teks apsisukti nieko įdomaus nepešus. Tačiau garsiai nuskambėjęs pavadinimas "Porsche" suveikė tarsi burtažodis "Sezamai, atsiverk" arabų pasakose.

Dvejus pastaruosius metus "Porsche Mobil 1 Supercup", "Porsche Carrera Cup Deutschland" ir 10–24 valandų ištvermės lenktynių serijose jėgas išbandžiusio N.Dagilio akys sublizgo, o liežuvis atsirišo.

– Gyvenime, ypač krizės metais, iššūkių, įtampos ir adrenalino turbūt yra gerokai daugiau, nei norėtųsi. Kam prireikė lenktynių?

– Čia tokia infekcinė liga. Itin lengvai užkrečiama. Augome Kaune, vadinamajame Partizanų rajone, netoli tuomet veikusio jaunųjų kartingo aistruolių būrelio bazės. Gokartų varikliukų skleidžiami garsai traukė ir hipnotizavo, tačiau viskas, ką galėjome sau leisti, tai spoksoti į kartodrome važinėjančius bendraamžius pro tvoros plyšius. Kadangi lenktynės atrodė dieviškas užsėmimas, viltys išbandyti save šioje srityje ruseno iki pat tos dienos, kai galų gale tapo realios sėsti prie sportinio automobilio vairo.

– Bet jūsų su broliu debiutas buvo pabrėžtinai kuklus: startavote "Toyotos Yaris Cup" lenktynėse.

– Iš tiesų reikėjo pradėti dar nuo žemesnio laiptelio – gaila, kad gokartui buvau "per senas". O "Toyota Yaris" buvo optimalus siekiant perprasti automobilių sporto abėcėlę. Sėdus prie galingų mašinų vairo, ko gero, viską būtume baigę greitai ir skausmingai. Klaidos, jei jas padarai trasoje lėkdamas su "Porsche Carrera", paprastai būna labai brangios.

Karjerą pradėję su "Toyota Yaris", greitį prisijaukinome gana sklandžiai. 2004-aisiais užėmiau penktą vietą, o jau po metų Lietuvos čempionate "Baltic GT" klasėje galėjome švęsti pergalę. 2007-aisiais likome per mažą žingsnelį nuo Dubajuje rengiamų prestižinių 24 valandų žiedo maratono "Toyo Tires 24h of Dubai" garbės pakylos – laimėję kvalifikacines lenktynes dėl vėliau užgriuvusių techninių bėdų likome ketvirti bendrojoje įskaitoje.

– Jums teko garbė būti pirmu lietuviu, startavusiu prestižinėse "Porsche Mobil 1 Supercup" taurės varžybose ir varžytis su didžiausiomis šios srities žvaigždėmis. Ar pavyko su jais rasti bendrą kalbą? Galbūt kurio nors autoriteto plakatas kabo miegamajame virš lovos?

– Iš plakatų amžiaus kaip ir išaugau. Tačiau keletas sutiktų profesionalių lenktynininkų iš tiesų padarė didžiulį įspūdį, o iš jų gautas pamokas sunku pervertinti. Lig šiol itin gerus santykius palaikome su broliais Uve ir Jürgenu Alzenais. Uve, kurio trofėjų kolekcijoje DTM ir "Porsche Mobil 1 Supercup" čempiono titulai, padėjo padaryti labai daug atradimų.

– Ar niekada neketinote išbandyti ralio ar lenktynių formulėmis?

– Galimybes startuoti ralio varžybose svarstėme, tačiau tai, kas pastaruoju metu vyksta Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) padangėje, – nuolatinės peštynės dėl įtakos, manipuliavimas techniniais reglamentais, intrigos, ambicijų karai ir panašiai, – visa tai atstumia. Apskritai Lietuvos automobilių sporto pasaulyje yra daug sunkiai sveiku protu suvokiamų dalykų. Pavyzdžiui, 1000 km lenktynių Palangoje organizatoriai garsina, jog automobilis nepereis techninės apžiūros, jei ant mašinos bus jiems nepatinkančių bendrovių reklamų. Tai visiškas absurdas, nes visame pasaulyje, be privalomos reklamos, kiekviena komanda gali turėti asmeninių rėmėjų. Antai Dubajaus žiedo maratonas vadinasi "Toyo Tires 24h of Dubai", tačiau niekas nedraudžia startuoti mašinomis, ant kurių šonų mirga "Michelin" ar "Bridgestone" lipdukai. Bet mūsiškiams automobilių sporto renginių strategams rūpi tik jų pačių pelnas. Neabejoju, kad tokia politika veda į aklagatvį.

– Ar krizė pakoregavo klubo "Oktanas racing" narių planus šiais metais?

– Deja, taip. Šiuo metu svarstome galimybes startuoti Vokietijos endurance tipo ištvermės lenktynėse, kai kuriuose "Porsche Carrera Cup Deutschland" etapuose ir Vokietijos trijų keturių valandų VLN lenktynių čempionate.

– Kasdienis jūsų automobilis "Porsche 911 Turbo" nuo lenktynėms parengto bolido skiriasi tik komfortiška salono įranga. Ar tai reiškia, kad adrenalino troškulį malšinate gatvėse ir keliuose?

– Tikrai ne. Lietuvoje iš tiesų neįmanoma važiuoti taip, kaip šis automobilis gali, todėl geriau nieko neerzinti.

– Tad kodėl pasirinkote "Porsche"?

– Esu išbandęs gana daug vadinamųjų superautomobilių, tačiau kad ir kokių skambių vardų ar tobulo dizaino būtų "Ferrari", "Lamborghini", "Bugatti" ar panašių markių mašinos, jie beviltiškai pralaimi "Porsche" kalbant apie funkcionalumą ir patikimumą. Apie "Ferrari" apskritai pasakojami anekdotai, kad tai automobilis žmogui, apsiribojančiam kelionėmis iki artimiausio kaimyno, ir tai su sąlyga, kad jam nereikės grįžti atgal – nežinia, ar automobilis per tą laiką nesuges. Panašiai šaipytasi iš "Lamborghini" ir "Bugatti", nors kai šias bendroves įsigijo "Audi" ir "Volkswagen", kokybės problemos greičiausiai tapo istorija. Tačiau važinėti šiais modeliais kasdien, bent jau Lietuvoje, būtų nepaprastai nepatogu. Vien dėl žemos jų prošvaisos, kuri priverstų vengti daugelio mūsiškių gatvių.

– Ar užsakinėdamas savąjį "Porsche 911 Turbo" gamintojams pateikėte kokių nors papildomų pageidavimų?

– Taip. Šio automobilio variklio galia yra beveik 30 AG didesnė nei standartinio modelio ir siekia 509 AG. Be to, čia sumontuota sportinė dujų išmetimo sistema, įdėti keraminiai stabdžiai. Tai labai "aštrus" daiktas.

– Koks jūsų asmeninis greičio rekordas?

– Vokietijos greitkeliuose esu įsibėgėjęs iki 330 km/val.

– Ar tuo metu veidrodėlyje matėte savo šypseną?

– Tai įtraukta į bazinę "Porsche" komplektaciją....