Jis – labai kietas! Taip Ruandoje, kaip ir daugelyje Afrikos šalių, pavydžiai ir pagarbiai vertinamas juodaodis, einantis su "muzungu" – baltąja moterimi.

Fetišas – balta oda

"Aš – ištekėjusi, – ne kartą vietiniams gyventojams melavo keturis mėnesius Ruandoje dirbusi NRD darbuotoja Simona Karbonskytė.

Taip ji išvengdavo meilinimosi vietinių vyrų, svajojančių apie artimus santykius su baltosiomis. Mat jos susilaukia mažai vaikų, be to, būti kartu su baltaode – garbė ir pripažinimas. Juodaodės afrikietės "medžiodavo" baltaodžius vyrus.

Beje, neseniai vietinių itin gerbiamas šalies prezidentas nusprendė išleisti įsaką, kad bus apmokestintas kiekvienas kūdikis, kuris gims šeimoje, turinčioje jau keturis vaikus.

Tačiau genocido, kai per metus buvo išžudyta apie pusantro milijono gyventojų, išvargintoje šalyje žmonės – draugiški, ramūs ir geraširdžiai.

"Turbūt visi, išgyvenusieji karą ir patyrusieji žiaurumus, nelinkę būti agresyvūs", – pasak Simonos, Ruandoje ji nesutiko nė vieno žmogaus, kuris per 1994-ųjų genocidą nebūtų praradęs bent vieno artimo žmogaus.

Sostinėje Kigalyje įrengtame muziejuje, skirtame pasaulio genocido aukoms, patartina apsilankyti tik tvirtų nervų žmonėms, o ašarų nesulaiko ir dažnai čia besilankantys gidai.

Nereikėjo mokėti 500 dolerių

"Nesėkmę lipant į Virungos kalnus kompensavo siurprizas: pamatėme gorilą su jaunikliu", – pasakojo Simona, žinanti, kad už galimybę pamatyti itin retas kalnų gorilas turistai moka po 500 dolerių, o gidų žygiui į kalnus laukia ne vieną dieną.

Po beveik penkių valandų itin sunkaus žygio per džiungles, brūzgynus ir tankumynus, vos užlipus ant vulkano viską padengė rūkas ir ėmė lyti.

Simona su kolegomis jau po 10 minučių buvo priversti leistis žemyn per purvą, košę, tekantį vandenį.

"Tiesa, išvydę gorilą, pasukome kitu keliu, nes patelė, sauganti jauniklį, yra labai pavojinga. Nedaug trūko, kad būtų prireikę mus lydėjusių automatais ginkluotų kareivių pagalbos", – nebijojo pripažinti baimės Simona.

Ginkluoti vyrai saugojo nuo buivolų ir netoli Kongo sienos retkarčiais siautėjančių plėšikų užpuolimų.

Reikia saugotis trijų V

Juodaodžiams mes atrodome keisti, kai penkių ar dešimties minučių vėlavimą paverčiame tragedija. Po to iškart lekiame į kitą susitikimą, visada skubame.

Ruandoje žmonės neskuba gyventi. Jų nepunktualumas, pasakoja S.Karbonskytė, erzindavo ir iš pradžių dėl to buvo sunku.

"Tačiau jei vaikai į mokyklą pavėluos bent dešimt minučių, – Simonai pasakojo draugė ruandietė, kiekvieną rytą privalanti vaikus nuvežti į mokyklą iki 7 valandos, – vartai uždaromi ir pavėlavusieji kulniuoja atgal namo."

Vyrų ir moterų santykiai Ruandoje nėra įpareigojantys. Dažnas vyras turi kelis vaikus nuo skirtingų moterų. Vedę vyrai, o kartais ir moterys, nevengia atsitiktinių ryšių.

"Saugokitės trijų V – "women", "water" ir "vegetables" – moterų, vandens ir daržovių", – kalbama Ruandoje.

Moterys dažnai serga ŽIV ir lytiniu keliu plintančiomis ligomis, vanduo – nešvarus, o daržovės plaunamos nešvariu vandeniu.

"Iš pradžių skrandį skaudėdavo", – prisipažino kaunietė, griežtai nesilaikiusi mitybos higienos rekomendacijų ir burną skalavusi vietos vandeniu.

Ji norėjo integruotis į vietinį gyvenimą. Kitiems padėdavo rytinė dozė – 50 gramų stipraus alkoholinio gėrimo.

Ligoninė kaip Europoje

"Eidavome miegoti arba prie žvakių žaisdavome UNO", – šypsojosi Simona, prisiminusi valandas be elektros energijos. Po audrų Kigalis pusvalandžiui ar valandai paskęsdavo tamsoje.

Nelinksma būdavo ir rytais arba vakarais, kai išjungdavo vandenį ir nebuvo galimybių nusiprausti net ir po šaltu dušu. Čia – kitaip nei Lietuvoje: sumokėjai pinigus ir elektros bei vandens skaitikliai atsukami atgal.

Įpratusi prie keisto kvapo vandens iš čiaupo S.Karbonskytė vis dėlto sunegalavo: ją įveikė angina.

Tačiau Kigalio ligoninė maloniai nustebino: viskas panašu kaip Europoje. Tiesa, ant vieno recepto gydytojai prirašė daug vaistų: ir nuo kosulio, ir paracetamolio, ir antibiotikų.

Kodinis vardas – Sabonis

"Keista, bet apie Lietuvą žino daugelis vietinių gyventojų, – stebėjosi Simona. – Kodiniai žodžiai: krepšinis, Sabonis, retkarčiais – Ilgauskas. – Krepšinis ten yra antra pagal populiarumą sporto šaka po futbolo."

Žinoma, apie mūsų šalį žinojo Ruandos krepšinio rinktinės lyderis, su kuriuo daug apie sportą diskutavo lietuvė ir sulaukė vietos moterų nepasitenkinimo: vietinės moterys pavydžios ir kartais klube reaguoja audringai, kai juodaodžiai kviečia šokti atvykėles.

Beveik visi prancūziškai ir daugelis angliškai mokančių kalbėti ruandiečių bent žino, kad Lietuva – Europoje. Tačiau būdavo ir kuriozų.

"Aš esu geografas, – išdidžiai į krūtinę mušėsi vienas ruandietis, tačiau paklaustas, kur Lietuva, tik neva išmintingai suraukė kaktą.

Išgirdęs žodį "Europa" nušvito: "O taip, ji – prie Prancūzijos!"

Tačiau sužinojusi, kad Lietuva garsi ne tik krepšiniu, bet ir filmais, nustebo kaunietė.

"Lietuvoje žuvo Bernaras Canta ir ten filmavosi jo žmona. Tame filme vaidino ir mano sužadėtinė. Žinau, kad Lietuva – tai Europos Holivudas", – savo žiniomis puikavosi vienas Kigalio gyventojas.

Kainos kaip Lietuvoje

Ruandoje dauguma kainų – analogiškos lietuviškoms.

Pietūs (kepsnys ir trinta daržovių sriuba) vidutiniškai kainuoja apie 12–15 litų. Karštas žuvų, pagautų vietos Kivu ežere, patiekalas kainuoja apie 7–10 litų.

Populiarūs kepsniai iš ožkienos: gabalas mėsos, keptos bulvytės ir švieži pomidorai.

Etiopų restorane į blyną panaši duona su varške, vištiena ir kiaušiniu – 15 litų.

Populiarus taksi – motociklais ir motoroleriais. Apie 30 minučių kelio – 10 litų.

Butelis vietos alaus 2–3 litai. Kekė mažųjų saldžių bananų – 2, didelis saldus mangas – 4, ananasas – 2 litai. Įėjimas į naktinį klubą sostinėje Kigalyje – 7,10 ir 20 litų.

Tradicinė medžiaga ir vietoje pasiūta suknelė – 35 litai.

Mažesnė už Lietuvą, bet beveik keturis kartus daugiau gyventojų

Ruandos Respublika (Ruanda) – valstybė Centrinėje Afrikoje, vadinamajame Didžiųjų Ežerų regione. Ribojasi su Uganda, Burundžiu, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija. Dažnai vadinama Tūkstančio kalvų šalimi.

XXI a. pradžioje Ruandos valdžia oficialiai atsisakė skirstymo į tutsius ir hutus ir šalyje gyvenantys žmonės vadinami tiesiog ruandiečiais.

Vidutinė gyvenimo trukmė – apie 40 metų. Gyventojų prieaugis – apie 2,1 proc. Moteris vidutiniškai pagimdo 5–6 vaikus.

Plotas – 26 338 kv km. Gyventojų – daugiau nei 11 mln.