Pirkėjai nepagailėjo dešimčių tūkstančių eurų už vieno garsiausių XX amžiaus kino kūrėjų atmintinus daiktus, vadintus „svarbiausia medžiagos, susijusios su Stanley Kubricko gyvenimu ir darbu, kolekcija, kada nors pateikta aukcionui“.
Pirkėjams buvo pasiūlyta tokių novatoriškų filmų kaip 1964-ųjų „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ (Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb) ir 1968-ųjų „2001 m. kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey) rekvizito daiktų, reklaminės medžiagos ir kostiumų ir netgi senų S. Kubricko pirkinių sąrašų.
Kai kurie daiktai buvo nupirkti už įspūdingas sumas. Jacko Nicholsono (Džeko Nikolsono) veikėjo siaubo filmų klasika tapusiame „Švytėjime“ (The Shining) vilkėtas švarkas parduotas už 19 tūkst. eurų – už kone dvigubai didesnę sumą nei pradinė.
Tačiau didžiausias netikėtumas buvo 13 tūkst. eurų už S. Kubricko Amerikos scenaristų gildijos (WGA) nario kortelę. Iš pradžių už ją buvo prašoma 1 tūkst. eurų.
Aukcione dominavo „Švytėjimas“: "Panoramos" viešbučio raktų pakabukai buvo nupirkti už 2,8 tūkst. eurų, kone trigubai brangiau nei norėta iš pradžių, o ilgas filmo fragmentas, kuriame matyti, kaip Džeko Torenso žmona neša jųdviejų sūnų, buvo parduotas už daugiau kaip dvigubai didesnę kainą nei pradinė - 3 tūkst. eurų.
Šios ištraukos, nupirktos už 6,5 tūkst. eurų, yra itin retas dalykas, nes S. Kubrickas, sumontavęs savo filmus, sudegindavo visus juostų likučius.
Du kilimai iš "Švytėjimo" viešbučio buvo parduoti už 13 tūkst. ir 4,6 tūkst. eurų. Už abu juos iš pradžių prašoma po 2 tūkst. eurų.
Kolekciją aukcionui pateikė italas Emilio D'Alessandro (Emilijus D'Alesandras), kuris 7-ojo dešimtmečio pradžioje emigravo į „svinguojančio Londono siautulį“, o nuo 1971-ųjų dirbo su S. Kubricku, iki pat tos dienos, kai garsusis amerikiečių režisierius 1999 metais mirė.
Milžiniškas falas
Vienas pirkėjas nepagailėjo 750 eurų už 1998 metų geltono popieriaus lapelį su palinkėjimu E. D'Alessandro: „Geros kelionės!“
Tačiau nustatyta 1,5 tūkst. eurų kaina nesuviliojo nupirkti 51-ojo daikto: „Apsipirkimu su Kubrickais“ pavadintų maisto produktų sąrašų. Viename tų raštelių Emilio prašoma nebepirkti ridikėlių, „nes darže jų labai daug“.
76 metų E. D'Alessandro pradėjo dirbti kaip S. Kubricko vairuotojas, o paskui, jo paties žodžiais, tapo „ponu „Sutvarkyk“ ir, galiausiai, patikimu vieno didžiausių XX amžiaus genijų draugu“.
Pirmas jo darbas S. Kubrickui buvo nuvežti „milžinišką falą“ į „Prisukamo apelsino“ (A Clockwork Orange) filmavimo aikštelę. Jam laviruojant apledėjusiomis žiemos Londono gatvėmis tas rekvizitas kyšojo pro automobilio langą.
„Pagalvojau sau: „Gėdinga“. Ten buvo žmonių, kurie laukė autobuso!“ – interviu aukcionui „Bolaffi“ sakė E. D'Alessandro.
Sugrįžęs į gimtąjį Kasiną 73 km nuo Romos šis italas prigrūdo sandėlius S. Kubricko daiktų, nes jeigu jis ar kiti komandos nariai nebūtų jų pasiėmę, „juos būtų reikėję sunaikinti“.
Kai kurie žmonės dėžes iš „Metalinio apvalkalo“ (Full Metal Jacket) netgi labai simboliškai naudoja kaip triušių narvus.
Paklaustas, ką S. Kubrickas pasakytų, jei dar būtų gyvas, E. D'Alessandro nurodė: „Jis pasakytų man: „Ačiū, kad radai kažką, kas panaudos šiuos daiktus.“
Naujausi komentarai