Ritmingi būgno garsai, plevenanti ugnis, slėpiningi užkalbėjimai. Specialius drabužius bei papuošalus dėvintis pagrindinis šio ritualo veikėjas ekstazės būsenoje – jis įžengė į paprastam mirtingajam nepažįstamą dvasių pasaulį.

Tiesiog darbas

Sakoma, jog ir šamaniškų dvasinio apsivalymo apeigų dalyviai išgyvena jei ne transą, bent jau ypatingą būseną. Tačiau į tokias praktikas neretas vakarietiškos civilizacijos atstovas pažiūrėtų skeptiškai.

Tūkstančius kilometrų iš tolimo Rusijos pakraščio iki Lietuvos įveikęs šamanas Genadijus Kužugetas tikino, jog amžių glūdumas siekiantis šamanizmas jo gimtinėje – kasdienio gyvenimo dalis, nors sovietmečiu jį siekta sunaikinti iki pašaknų.

Apie tai, kuo užsiima, vyras kalba nemistifikuodamas: "Aš dirbu šamanu. Tai toks pat darbas, kaip ir bet kuris kitas. Visi šamanai kitokio darbo neturi, tik gydo žmones, jiems padeda".

Tyvos Respublikoje, iš kurios kilęs Genadijus, šamanų veikla yra įteisinta. Jie teikia mokamas paslaugas ir savo ruožtu moka mokesčius valstybei, o atėjus laikui gauna pensiją, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai.

Genadijus parodo nedidelį pažymėjimą raudonais kietais viršeliais, kur įrašyta, jog vyriškis priklauso oficialiai šamanų draugijai.

Stebino gausi giminė

Savo ypatingas galias pašnekovas teigė paveldėjęs iš mamos – esą dažniausiai įprasta, jog tai ateina per giminystės liniją.

"Anais laikais, sovietmečiu, ji dirbo pogrindyje – jei tai būtų dariusi oficialiai, ją būtų pasodinę. Kai buvau mažas, klausinėdavau, kas tie žmonės, kurie pas mus lankosi. O jų ateidavo labai daug. Todėl apsidrausdama mama sakydavo, jog tai mūsų giminaičiai", – prisiminė Genadijus.

Šešerių metų vienturtę turintis vyras teigė jau įžvelgiąs kai kuriuos ženklus, kad dukra kažkada taip pat pasuks jo pėdomis.

Trečiąkart Klaipėdoje besilankantis tyvietis prisipažino, jog šįsyk į uostamiestį su šeima atvyko poilsiauti.

Tačiau ir atostogų metu vyrui darbo nepritrūksta. Nuomojamo buto miesto centre durys kasdien atviros pagalbos ieškantiems lankytojams.

Yra ir "blogiečių"

Pašnekovo teigimu, šamanizmo esmė – nustatyti žmogaus negalavimų ar nesėkmių priežastis bei padėti įveikti sunkumus.

"Turtingi, sveiki, laimingi pas mus neina. Mus prisimena tada, kai yra blogai, kai suklumpa, suserga", – pripažino pašnekovas.

Genadijus aiškino, jog patyręs šamanas neužtrunka "perskaityti" žmogaus praeitį ir pamatyti jo likimą.

"Informacija ateina iš viršaus, per mentalinius ekranus. 5–10 minučių, ir šamanas žino, kas per žmogus prieš jį sėdi, nors šis gali ir gudrauti, apsimetinėti", – tikino pašnekovas.

Save baltuoju šamanu vadinantis vyras vis dėlto pripažino, jog kai kurių žmonių rankose šamanizmas tampa pragaištingu ginklu.

"Yra ir juodųjų šamanų, nors tokių nedaug. Jie naudojasi negatyvia griaunamąja energija ir turi tokių galių, kad žmogų gali numarinti per savaitę", – aiškino tyvietis.

Problemos su galva

12 metų šamanizmą praktikuojantis vyras teigė jau įsitikinęs, kad didžioji dalis negalavimų, ligų kyla dėl dvasinių dalykų, ir tik menką dalį sudaro genetinis paveldimumas.

G.Kužugeto teigimu, jo gimtinėje, kur gamta nepaliesta civilizacijos, gausu energetiškai stiprių vietų. Pašnekovo įsitikinimu, neatsitiktinai čia gyvenantys žmonės beveik neserga psichinėmis ligomis. "Lietuvoje su galva žmonėms daug problemų", – pastebėjo pašnekovas.

Genadijaus teigimu, žmonės patys save nuodija ir yra ant susinaikinimo ribos.

"Žmogus toks sutvėrimas, kad jam niekada negana. Jis nejaučia saiko ir vis labiau braunasi į gamtą, ją naikina. Šiame pasaulyje žmogus yra svečias, o jis elgiasi įžūliai", – dėstė pašnekovas.

Šamaniškoji pasaulėžiūra neatsiejama tiek nuo dvasių pasaulio, tiek nuo gamtos.

"Kažkada buvo vienas tikėjimas – žmonės garbindavo saulę, dangų, žemę ir vandenį. Tai visų religijų ištakos", – aiškino Genadijus.

Užfiksavo ugnies ženklus

Pašnekovo teigimu, stipriausia iš stichijų – ugnis. Neatsitiktinai apsivalymas ja tapo šamaniškų apeigų pagrindu.

"Ji turi gyvybę, nuolatos transformuojasi", – rodydamas skirtingus ritualus užfiksavusias nuotraukas kalbėjo vyras.

Ir išties – sustabdytose akimirkose išryškėja neįtikėčiausi pavidalai – moteriški ir vyriški, žvėrių ar net šėtono siluetai.

Genadijaus teigimu, tokį archyvą jis kaupiąs ne sau. "Šamanas supranta ugnies ženklų kalbą. Fotografuoju, kad ir kiti žmonės tai galėtų pamatyti", – tvirtino pašnekovas.

Kitą mėnesį namų link vyksiantis baltasis šamanas viliasi, jog iki to laiko dar spės surengti klaipėdiečiams keletą intriguojamų lekcijų apie šamanizmą.

Terminų gidas

Šamanizmas – animizmu (tikėjimu dvasiomis) pagrįstos pirmykštės religijos forma – paplitęs beveik visame pasaulyje. Jis praktikuojamas kai kurių Azijos, Afrikos, Centrinės Amerikos, Polinezijos tautų. Kartais labai skirtinguose kraštuose atliekami panašūs ritualai (Amerikos indėnų, eskimų, Suomijos lapių, Sibiro ar Graikijos tautelių atstovų).

Žodis "šamanas" kilęs iš evenkų, gyvenančių Sibire, kalbos. Šamanas – tarpininkas tarp žmonių ir dvasių – užsiima dvasinėmis praktikomis ir gydymu. Juo tampama pagal paveldėjimo liniją ar apsėdus dvasiai, kuri reikalauja pasirinkti šamano kelią.

Sibiro glūdumoje

Tyvos (buv. Tuvos) Respublika yra pietinio Sibiro dalyje. Tai kalnuota šalis, kurios beveik visą teritoriją užima Vakarų Sajanas ir Tanu Olos kalnagūbris (aukštis beveik 4000 m). Šias kalnų sistemas skiria Tyvos dubuma. Valstybėje, kurioje gyvena apie 350 tūkst. gyventojų, gausu kalnų ežerų ir tvenkinių. Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai, aukštikalnėse – kalnų tundros ir pievos. Tyvos dubumoje driekiasi stepės.