Premjera sezoną baigė Kauno mažasis teatras. Su šiuo teatru nuolat bendradarbiaujanti režisierė Agnė Dilytė pastatė savo sukurtą pjesę "Lauros kosmosas".

"Dirbant prie kitų spektaklių, kilo mintis būtent tokiai pjesei ir tokiam spektakliui. Norėjosi kūrybines mintis įgyvendinti kuo greičiau – atrodė, kad, jei nukelsime darbus kitam sezonui, viskas jau bus išvėsę. Tai buvo iššūkis visai kūrybinei komandai – ar pavyks išpildyti kūrybinius sumanymus per trumpą laiką?" – pasakojo spektaklio autorė.

Pjesė parašyta ir spektaklis pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – pusmetį. A.Dilytė prisipažino spektaklį kūrusi konkretiems Mažojo teatro aktoriams, įvertinus šio teatro specifinę kamerinę erdvę, kurioje kūrybiškumas, improvizacija yra pagrindinė spektaklio varomoji jėga ir pagrindinis instrumentas.

Spektaklyje žaismingai šaržuojant kasdienybėje atpažįstamus tipažus pasakojamos kelios istorijos, kurias vienija pagrindinė tema – meilės ilgesys, bodėjimasis vyro ir moters tarpusavio santykių kiču, paviršutiniškumu. Švelniai ironizuojami dominuojantys visuomenės reiškiniai: troškimas tapti matomam ir žymiam; moterų atsisakymas gimdyti, siekiant išsaugoti karjerą ir išorinį grožį; pigi žurnalinė išmintis, pseudodvasingumas.

Sekamos trijų moterų jausmų istorijos, akcentą dedant į tai, kas šių moterų gyvenime neįvyksta. Laura (Virginija Šimkevičiūtė) išgyvena dėl išsiskyrimo su psichologiškai ir fiziškai smurtavusiu žmogumi, Viktorijai (Raimondai Pocevičiūtei) iš pažiūros sekasi viskas – ji turi, pasak jos, tobulą draugą, gerą darbą, jai nestinga vyrų dėmesio, Andželika (Asta Steponaviūtė) – vieniša mama, persidirbanti karjeristė, tačiau su vyrais jai nesiseka.

Trijų moterų keliai scenoje vis subėga ir išsiskiria. O kažkur toje susibėgimų kryžkelėje pasirodo Marius (Remigijus Endriukaitis). Nežinia, ar kaltas pjesės autorės sukurtas personažas, ar gera vaidyba, tačiau būtent šis tipažas labiausiai psichologiškai įtikino.

Spektaklyje atsisakoma siužetiškumo, kuriamas fragmentiškas pasakojimo būdas – chronologiniai įvykiai susipina su herojų sapnais, neišsiųstais laiškais, komiškomis fantazijomis, citatomis iš TV eterio ir žurnalų. Personažai atrodo kiek neišbaigti, fragmentiški. Tačiau, matyt, toks buvęs "Lauros kosmoso" autorės sumanymas. "Spektaklis savo ritmu bei logika atliepia šių dienų skubantį, chaotišką, išsiskaidžiusį, paviršutinišką žmogų", – teigiama teatro išplatintame pranešime.

Kaip rimtesni šiuolaikiniai meilės romanai, spektaklis baigiasi klausimu – ar ji ir jis, Laura ir Marius, taps pora, ir jei jie bus kartu, tai – kaip? Liko ir dar vienas klausimas, kodėl pjesė ir spektaklis vadinasi "Lauros kosmosas". Mat scenoje veikia keturi lygiaverčiai personažai, ir ne visi jie – iš Lauros pasaulio.