"Arvydas Sabonis. 11" tapo pelningiausiu visų laikų Lietuvos dokumentiniu filmu. Režisierius Rimvydas Čekavičius dabar juokauja, kad tai turbūt nulėmė pranašiškas ženklas – prie garsaus Montserato vienuolyno rasti 11 eurų.

10 ir 1 euras

Surinkęs apie 500 tūkst. (dar litais), filmas apie geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką  "Arvydas Sabonis. 11"aplenkė ir nugalėtojų laurais besidžiaugusį konkurentą – dokumentinį filmą apie krepšinį "Kita svajonių komanda".

Turbūt kaip ir visi režisieriai prieš premjerą smarkiai jaudinęsis R.Čekavičius šypsosi: "Dabar aišku, kad mistinis radinys Montserato vienuolyne buvo lemtingas ženklas."

Lapkričio pabaigoje, vienuoliktą metų mėnesį, likus beveik trims savaitėms iki filmo "Arvydas Sabonis. 11" premjeros, po įtemptų darbų Rimvydas išvyko trims dienoms pailsėti į Barseloną.

Ten nuvyko iki Montserato vienuolyno. Prie keltuvo įkurtoje kavinėje užkando, o išėjęs iš kavinės antrame aukšte netikėtai rado nedidelę piniginę.

"Pažiūrėjau, ar yra asmens dokumentai, savininko nuotraukos. Tačiau joje buvo tik vienuolika eurų, – nusijuokė R.Čekavičius, kuris akimirksniu tai susiejo su Arvydo Sabonio numeriu ir filmo pavadinimu. – Nei centu daugiau ar mažiau. Dešimt ir vienas euras!"

Tuomet Montserato vienuolyne pelningiausio lietuvių dokumentinio filmo režisieriui šmėkštelėjo abejonės: "Ar tie vienuolika eurų – geras ženklas, ar priešingai – filmo pelnas tebus tik vienuolika eurų?"

NBA žvaigždės namuose

Grįžtant iš Barselonos Rimvydą aplankė dar viena it žaibas toptelėjusi mintis: baigto ir jau pavadinimą turėjusio filmo kompozitoriumi turi būti Linas Adomaitis.
Tuomet R.Čekavičius sėdėjo lėktuve ir sklaidė žurnalą, kuriame perskaitė garsių žmonių mintis apie Kauną. Vienas jų – gražiai apie gimtą miestą kalbėjęs dainininkas, prodiuseris ir kompozitorius Linas.

"Buvo keli pretendentai, tačiau jų muzika netenkino, o tą pačią akimirką it bomba sprogo mintis – juo turi būti Linas", – džiaugėsi savo pasirinkimu ir dėkojo L.Adomaičiui R.Čekavičius.

Prisimindamas dar kelis įdomius faktus kuriant filmą, vyras išskyrė kelionę į JAV, pas praeityje garsų NBA krepšininką Billą Waltoną.

"Baigėme interviu jo ištaigingame dviejų aukštų name su gražiu sodu ir jis sako: turiu važiuoti, – draugiškai atsisveikinęs 211 cm ūgio 62 metų amerikietis lietuvius paliko savo namuose San  Diege. – Vėliau paskambinome, jis sako, kad netrukus grįš, susipakavome, laukiame, po to – vėl skambiname. Mumis pasitikėdamas Billas sako, kad užtruks, tad jei norime, galime išvažiuoti. Buvo labai neįprasta, kai šeimininkas pirmą kartą matomus svečius paliko namuose vienus. Išėję palikome ir neužrakintas namų duris."

Teko susitikti dar kartą

Kuriant filmą buvo bene sunkiausia suderinti susitikimus su reikiamais žmonėmis. Juolab kad dažnai sutarimas vyko per trečius asmenis – agentus. Todėl neretai pusdienį ar parą vykdamas su komandos nariais į kitą JAV ar Europos miestą, Rimvydas nežinojo, ar pašnekovas lauks.

"Nežinau, kur jie laiko mobiliuosius telefonus, bet dažniausiai prisiskambindavome po valandos dviejų, – šyptelėjo Rimvydas. – Ir tik išgirdus draugišką: "Mano drauge, laukiu", širdis atlėgdavo."

Su vienu garsiausiu Serbijos krepšininku ir SOK (Serbijos olimpinis komitetas) prezidentu pirmą kartą sutartu laiku susitikti nepavyko: Vlade Divaco tėvai pateko į avariją, o jis kažkur išvyko su mama.

Deja, po to telefonu nepavyko pagauti nei paties krepšininko, nei jo agento.

Laimė, labai padėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri parašė raštą SOK.

Su V.Tkačenka ir merginomis

"Dar įstrigo susitikimas Maskvoje su Vladimiru Tkačenka, – su juo lietuviai darė interviu CSKA salėje, kuri, kaip ir visas pastatas, priklausė Rusijos gynybos ministerijai, todėl filmuoti reikėjo specialaus leidimo. – Mums pagelbėjo CSKA klubas, nors, net išsiuntę leidimą, turėjome laukti viršininko sutikimo."

Susitikus su Vladimiru, tuo pačiu laiku atvyko ir dvi merginos. Jos neva buvo sutarusios taip pat daryti interviu su V.Tkačenka.

"Keista, kad maskvietės tame pačiame mieste gyvenantį savo šalies žvaigždę kalbino tuo pačiu laiku, – šyptelėjo R.Čekavičius. – Taip ir liko paslaptis, ar jos vėliau kalbino jį, ar tik specialiai, gavusios užduotį, atėjo paklausyti, apie ką mes kalbėjome su 220 cm ūgio milžinu."