Be atgalinio bilieto

Pusiaukelėje tarp Ennos ir Palermo miestų įsikūrusi Ž. Vaštakaitė sako, kad Sicilija jai – viena gražiausių salų visame pasaulyje. Nusprendusiems ar dar tik svarstantiems keliauti į šią Italijos pietuose plūduriuojančią salą, ji pataria užsisakyti bilietą tik į vieną pusę.

„Sicilija yra tarsi Viduržemio jūros „bamba“, kur susilieja skirtingos kultūros, meno kryptys, papročiai, todėl keliaujant per skirtingus salos miestus, provincijas nesunku pastebėti jų savitumą ir unikalumą“, – pasakojo Ž. Vaštakaitė. 

Jos teigimu, keliaujantys į Siciliją pirmą kartą turėtų būtinai aplankyti Tirėnų jūroje išsibarsčiusias net septynias Eolijos salyno salas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Joms būdingi kraštovaizdžio kontrastai  – vulkaninės kilmės salų paviršius apaugęs žaliuojančia augmenija, o uolėtus krantus skalauja užburiančio mėlynumo vanduo. Pasak graikų mitologijos, šio salyno grožiui kadaise neatsispyrė net pats Odisėjas, sustojęs čia pailsėti. O vienoje jų – Strombolio saloje – dar ir dabar alsuoja veikiantis ugnikalnis!

Eolijos salos yra tarsi ranka pasiekiamos iš Sicilijos sostinės, Palermo, kurio Ž. Vaštakaitė pataria taip pat neaplenkti. Palermas – tarsi muziejus po atviru dangumi, garsėjantis smėlėtais paplūdimiais, pasakojimais apie mafiją ir šurmuliuojančiais turgeliais. Populiariausias ir pats seniausias yra Vucciria gatvės turgus, kurio pavadinimas atspindi ten vyraujančią atmosferą ir išvertus į lietuvių kalbą reiškia „balsai, šurmulys“.

„Prieš kažką pirkdami – derėkitės, kadangi siciliečiai norą lygtis paveldėjo iš turkų bei afrikiečių, todėl tik ir laukia, kada pradėsite su jais tartis ir „apvalinti“ kainą savo naudai“, – patarė Ž. Vaštakaitė.

Palermo turgų asortimentas itin platus – nuo rankų darbo suvenyrų iki šviežių jūros gėrybių ar tikrų itališkų makaronų.

Telegeniškas kraštas

„Kaip kad Italijos miestas Riminis puikuojasi būdamas Federico Fellini, vieno garsiausių kino režisierių, gimtine, taip Sicilija leidžia sekti legendinio 1972 m. filmo „Krikštatėvis“ (rež. Francis Ford Coppola) pėdsakais, – pasakojo Šarūnė Bružaitė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Produkto vystymo ir plėtros departamento vadovė. – Nedideliame senoviniame Savoca miestelyje, priklausančiame Messina provincijai, tebeveikia „Vitelli“ baras, kuriame buvo filmuojamos „Krikštatėvio“ scenos. Tebestovi ir į filmo kadrus patekusi Savoca miestelio bažnyčia, išlikusios gatvės, kuriomis filme ėjo vestuvių procesija, taip pat filmavime sudalyvavo netoliese esančio Taormina miestelio geležinkelio stotis. Salą galima drąsiai įtraukti ir į kino mėgėjų maršrutus“. 

Asmeninė erdvė išnykusi

Tuo tarpu Ž. Vaštakaitė pasakoja, kad skirtingai nei likusioje Italijos dalyje, Sicilijoje žmonės niekada neskuba ir mėgaujasi saldžiu gyvenimu. Taip pat jie yra itin svetingi ir nepataisomi optimistai, turintys gerą humoro jausmą.

„Siciliečius būtų sunku įsprausti į punktualumo rėmus ar užversti neatidėliotinais darbais. Jiems nėra nieko svarbiau už ilgus pokalbius su draugais ragaujant skanų maistą ir niekur neskubant. Taip pat jiems beveik neegzistuoja asmeninės erdvės ribos – netgi matydami žmogų pirmą kartą jie nesivaržo patapšnoti jam per petį, apkabinti, taip parodydami draugiškumo gestą“, – šypsenos neslėpė Ž. Vaštakaitė.

Norintiesiems savomis akimis išvysti legendomis apipintą sicilietišką kraštovaizdį bei susipažinti su vietinių būdu rekomenduojama vidurvasario nelaukti dėl karščių. Gegužė yra tobulas laikas aplankyti Siciliją, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau dar nėra svilinančiai, nepakeliamai karšta.