Visai netrukus savo 30-ąjį jubiliejų švęsiantis Kauno šokio teatras „Aura“ paskutines vasaros dienas praleido gastroliuodamas Europos kultūros sostinėje Gimarainse ir Porto mieste Portugalijoje.

Vasaros palydėtuvės

Portugalų publikai buvo pristatyti du pernai vykusios Kauno tekstilės bienalės ir tarptautinio šokio festivalio „Aura'21“ bendros programos „Judanti tekstilė“ projektai.

Rugpjūčio 30 d. Porto mieste „Balleteatro“ buvo parodytas Birutės Letukaitės sukurtas spektaklis „Ar aš esu, kas aš esu?“, o rugsėjo 1–2 d. Gimarainse pristatytas bendras režisierės Ne Barros (Portugalija) ir Patricijos Gilytės (Lietuva–Vokietija) spektaklis „4 milijonai“. Per šias gastroles šokio teatras „Aura“ reperezentavo šiuolaikinį Lietuvos šokį Portugalijoje.

„Nors vasaros pabaiga – ne teatro sezonas, žiūrovų sulaukėme tikrai daug“, – džiaugėsi šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė.

Sulaukė žiniasklaidos dėmesio

Porto mieste įsikūrusiame „Balleteatro“ „Auros“ šokėjai vieši ne pirmą kartą, tačiau čia patirti įspūdžiai neblėsta. Portugalų choreografė Ne Barros šiame mieste prieš 25 metus įkūrė šiuolaikinio šokio teatrą, kuriame lietuviai ne tik rodė spektaklį „Ar aš esu, kas aš esu?“, bet čia pat repetavo ir gyveno.

„Tai tikra oazė kūrėjui: repeticijų salės, scena, gyvenamoji rezidencija su virtuve, svetaine, minkštasuoliais, nuostabiu parku su fontanais. Galime tik pavydėti“, – sakė B. Letukaitė.

Džiugu ir tai, kad lietuvių pasirodymui dėmesio skyrė net pagrindiniai Lisabonos dienraščiai.

Gardėsiai rafinuotai publikai

Rugsėjo 1-ąją kultūros sostinėje duris atvėrė ir tekstilės trianalė „Contextile 2012“. Trianalės atidarymas vyko įspūdingoje senovinėjė pilyje, kurioje buvo karūnuotas I Portugalijos karalius. „Auros“ šokėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos tekstilininkais, kultūros elitui surengė performansą.

Tekstilininkų ekspozicijos salėje „Auros“ šokėjai kūno kalba reflektavo lietuvių menininkų sukurtus žakardo paveiklus. „Kadangi erdvės labai nedidelės, tarsi maži kambariai, žiūrovai galėjo betarpiškai dalyvauti vyksme. Dažnai kūrėjo buvimas arti publikos žiūrovą trikdo. Šiuo atveju žmonės pasirodymą priėmė labai šiltai“, – pasakojo „Auros“ šokėjas Marius Pinigis.

Ne mažiau sėkmingas pasirodymas įvyko ir naujai pastatytame centre „Meno platforma“. Čia parodytas spektaklis „4 milijonai“ tarptautinei publikai, B.Letukaitės teigimu, buvo „į mostį“. Didžiąją žiūrovų dalį sudarę tekstilės trianalėje dalyvaujantys įvairių šalių menininkai pasigardžiuodami stebėjo spektaklį. Menininkai mąsto skulptūriškai, architektūriškai, todėl šis tekstilės ir šokio dialogas jiems buvo išskirtinai įdomus.

Kultūrų sintezė lėkštėse

Per gastroles „Auros“ šokėjai turėjo labai mažai laisvo laiko, tačiau padarė viską, kas tik įmanoma: pamerkė kojas į vandenyną, skersai ir išilgai išvaikščiojo miestą, krautuvėles, išragavo sūrius, vynuoges, be jokios abejonės, portveiną ir netgi pasigamino sočią vakarienę – itališkų makaronų, pagardintų alyvuogėmis ir gausybe portugališko sūrio.

Į klausimą, kodėl vakarienei nebuvo pasirinktas portugališkas patiekalas, šokėjai juokaudami atsakė: „Kaip ir mene, taip ir maiste kultūrų sintezė visuomet intriguoja.“

Beje, kasdienis portugalų maistas šokėjams buvo netikėtas. Sveiko, su daug daržovių ir jūrų gėrybėmis, maisto pasiilgę šokėjai ant pietų stalo neišvydo. „Portugalai labai dosnūs – gamindami ir patiekdami kiaulieną negaili nei riebalų, nei sviesto“, – juokavo „Auros“ šokėjai.

Nesklandumus sprendė kūrybiškai

„Auros“ šokėjai juokauja, kad Portugalijoje labiau pravertė kūno kalba nei užsienio kalbų bagažas, mat šiame krašte gyvenantieji linkę bendrauti tik gimtąja kalba. Turima sceninė patirtis buvo vienintelė išeitis norint susikalbėti su vietiniais. „Bandėme skirtingomis kalbomis taksi vairuotojui pasakyti, kad mums reikia į oro uostą. Iš to, deja, nieko neišėjo. Teko vaizduoti lėktuvą. Pavyko iš pirmo karto“, – pasakojo šokėja Ieva Navickaitė.

Pamiršti judesio neleido ir šokio teatro vadovė B. Letukaitė, siekianti maksimumo, kad ir kur būtum. Skrendant į Portugaliją trupei teko praleisti 10 valandų Briuselio oro uoste, tačiau šokėjai ant suolų nesnaudė.

„Mes nuolatos turime pasinerti į kūrybinius ieškojimus, tobulėti, taigi, susiradę žolės lopinėlį ankštame oro uoste mankštinomės, stengėmės pajusti erdvę“, – su šypsena pasakojo šokėja.