Norint tapti puikiu someljė, reikia trupučio talento, daugybės darbo, tikslaus pasiruošimo ir milžiniškos aistros tam, ką darai. Tuo įsitikinęs septynerius metus rafinuotu vyno pasauliu besidomintis Narimantas Miežys.

Tarp geriausių – pirmą kartą

Vilniuje vykusiame Baltijos šalių someljė čempionate „Vana Tallinn Grand Prix 2012“ N.Miežys užėmė antrą vietą. Per visą Baltijos šalių someljė čempionato istoriją Lietuvos atstovas į geriausiųjų trejetuką finale pateko pirmą kartą.

„Tai buvo devintas čempionatas, kuriame dalyvavau. Tam ruošiausi ir mokiausi septynerius metus. Someljė darbas – kaip sportas. Jam ruošiesi lygiai taip pat, kaip sportininkas“, – sakė laureatas.

26 metų N.Miežys – neseniai Vilniuje duris atvėrusio penkių žvaigždučių „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbučio restorano ir baro vadovas. Someljė darbas, anot jo, nesunkus, jei jį mėgsti. Kiekvieną dieną sužinai, patiri ką nors nauja.

Narimantas buvo apdovanotas prabangių, degustacijai skirtų taurių rinkiniu, kurios sudėtos į specialų kelioninį krepšį. „Įsivaizduokit, eidama į darbą jūs nešatės kompiuterį, taip ir someljė – nešasi tą krepšį su taurėmis“, – palygino Narimantas.

Someljė – tai vyno žinovas. Tačiau jis turi išmanyti ne tik apie vyną, bet ir apie visus gėrimus. Jis atsakingas už įvairių gėrimų patiekimą, degustavimą, serviravimą restorane, bare, vyninėje.

Būtinas specialus kamščiatraukis

Pusfinalyje čempionato dalyviai turėjo raštu atsakyti į pateikto testo klausimus ir atlikti vieną užduotį – per 7 minutes patiekti svečiams seno vyno. Tai reiškia, kad pirma jį reikėjo dekantuoti – perpilti iš butelio į dekanterį – stiklinį ąsotį. Someljė turėjo imituoti, kad tai – 100 metų senumo vynas iš rūsio. Lietuvis šią rungtį laimėjo – tai viena mėgstamiausių Narimanto procedūrų.

„Dekantuoti vyną nesudėtinga, kai darai tai vienas namuose. Visai kas kita, kai prieš tave sėdi vertinimo komisija, stebi tavo judesius ir skaičiuoja klaidas. Vyno dekantavimas – tai procedūra, kuri turi būti atliekama pagal tam tikras taisykles. Ją turi atlikti elegantiškai, greitai, per tam skirtą laiką“, – pasakojo N.Miežys.

Vyno kamštis bet kuriuo momentu galėjo lūžti – buvo išsausėjęs. Someljė turėjo pasirinkti specialų kamščiatraukį, kuriuo ištraukiamas toks kamštis. Reikėjo degustuoti vyną, įsitikinti, ar jis nesugedęs, įvertinti jo spalvą, aromatą. Tada jį perpilti į dekanterį žvakės šviesoje, tarsi ta procedūra būtų atliekama rūsyje. Paskui vyno reikėjo patiekti svečiams – įpilti tam tikrą kiekį, kad šie pirmiausia jo paragautų, jį įvertintų.

„Be to, dar reikėjo patiekti vandens. Tos septynios minutės tirpte ištirpo“, – sakė Narimantas.

Anot jo, someljė savo žinias papildo ne tik darbe. Dar reikia daug skaityti, treniruotis. Treniruotė – tai ir vyno dekantavimas skaičiuojant chronometru laiką, per kiek minučių šią procedūrą pavyksta atlikti. Pavyzdžiui, į treniruotę susirenka trys keturi someljė ir dvi valandas dekantuoja vyną.

Spąstus paspendžia konjakas

Finale someljė akloje degustacijoje turėjo identifikuoti vyną bei stipriuosius alkoholinius gėrimus. Jiems buvo įteiktas vyno sąrašas, kuriame pirmiausia turėjo ištaisyti klaidas, ir tik paskui prie jo derinti ir siūlyti valgius. Tačiau iš nemažo kiekio vyno pirmiausia reikėjo atsirinkti tinkantį prie konkrečių valgių.

„Yra tam tikros vyno ir maisto derinimo taisyklės. Pavyzdžiui, vynas ir maistas turi būti patiekiami nuo silpnesnio iki sodriausio. Negali patiekti lengvesnio patiekalo po sunkesnio. Taip pat vyno, – aiškino Narimantas. – Tokia vakarienė trunka 3–4 valandas. Po jos – vakaro pabaigoje – patiekiamas šlakelis stipresnio gėrimo, padedančio virškinti.“

Kuriuos gėrimus jam sunkiausia degustuoti – vyną, viskį, konjaką, brendį? Kuris gėrimas apgaulingiausias?

„Mano manymu, konjakas. Visi gėrimų gamintojai stengiasi paslėpti alkoholį ir pabrėžti gėrimo eleganciją, išryškinti jo aromatą. Labai dažnai į konjaką gali būti panašūs dauguma gėrimų – geras viskis, romas, armanjakas, brendis. Pauosčius elegantiško gėrimo, atrodo, kad tai konjakas. Tiktai vėliau – ragaujant – pradedi atskirti tam tikrus aromatus“, – dėstė pašnekovas.

Nori aplankyti Europos sostines

Šio darbo paslapčių N.Miežys sėmėsi Lietuvos someljė mokykloje. Vilniaus Gedimino technikos universitete jis yra baigęs verslo vadybą. Vėliau tame pačiame universitete baigė tarptautinio verslo magistro studijas. Anot pašnekovo, someljė amatas susijęs su verslu. Juk kiekvienas someljė svajoja turėti nuosavą restoraną arba importo įmonę.

„Kempinski“ viešbučio restoranui ir barui Narimantas parenka vyną. Kaip tai daro?

„Pirmiausia paragauju. Tada žinau, noriu to vyno ar ne. Kas iš to, kad žiūrinėsiu katalogą? Pasižiūrėti į katalogą reikia tam, kad žinotum vyno kainas, nuolaidas ir kita. Bet visų pirma noriu būti jo ragavęs – noriu žinoti, ką perku“, – aiškino N.Miežys.

Vyną someljė ragauja tarptautinėje vyno parodoje, degustacijose, kurias surengia jo importuotojai, per Prancūzijos, Italijos vyno dienas.

„Kempinski“ viešbučio restorane butelis vyno kainuoja nuo 60 litų iki 5 tūkst. litų. Pastaroji kaina verčia iš koto. „Vyno pasaulis tuo ir įspūdingas, kad tam tikros rūšies vyno kiekis yra labai ribotas“, – paaiškino Narimantas.

Laisvalaikiu vyriškiui patinka slidinėti kalnuose. Apskritai jam patinka keliauti. Narimantas svajoja aplankyti visas Europos sostines. Kol kas yra apvažiavęs tik šiaurines. Darbo instinktas lietuvių someljė veda į restoranus – žiūrėti, kaip dirba tam tikros šalies virėjai, kokia virtuvės kultūra, koks vyno sąrašas, kokie svečiai, kaip juos aptarnauja padavėjai.

„Kartais mokaisi, kartais supranti, kad nėra iš ko mokytis“, – neslėpė N.Miežys. Tačiau šiaurės šalių sostinių restoranai aptarnavimo kultūra, patiekalų kokybe ir išradingumu jam paliko gerą įspūdį.