Lietuviško aviečių, obuolių ir aronijų, iš užsienio atvežto įvairiausių vynuogių vyno paragauti ir apie jį išgirsti bus galima jau šiandien Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje parodoje Lietuvoje „Vyno dienos 2013“.

Džiugina auganti kultūra

Vadiname Lietuvą alaus šalimi, bet, pasak vyndarių, vynas čia buvo daromas visais laikais. Tik, kaip sakė žymaus mūsų šalies vyndario Česlovo Ramoškos žmona Tatjana, esame kukli tauta ir nemokame girtis.

„Prieš šimtą ir daugiau metų, kai buvo gaminamas vynas, apie tai žinodavo tik šeima, kaimynai. Nemokėjome girtis. Kita vertus, dabar visame pasaulyje išplitusi vyno kultūra. Kai tapome nebe Sovietų Sąjungos, o ES nare, iš Europos ta vyno kultūra atkeliavo ir pas mus. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai populiarus alus. Bet nė kiek ne mažiau ten gaminamas ir vartojamas vynas. Labai gerai, kad pas mus Lietuvoje atsirado daug vyninių, ne tik aludžių. Tai tikrai sveikintina“, – apie vis augančią vyno kultūrą sakė T.Ramoškienė.

Č.Ramoškos giminėje vyną gamino dar senelis, užsiėmė tuo ir mama bei krikštatėvis. T.Ramoškienė pasakojo, kad jų vyndarystė prasidėjo prieš devynerius metus, kai vieną dieną paskatino vyrą iš likusių aviečių padaryti vyno.

„Liko 200 kg aviečių. Išmesti tiek uogų į konteinerį tikrai buvo gaila. Tada lijo, o esant drėgnam orui avietės greit pradeda pelyti. Apskritai tai vienos dienos uogos. Taip ir įkalbėjau Česlovą“, – prisiminė moteris.

Laikui bėgant Ramoškų pomėgis tapo verslu. Norinčių paragauti ir įsigyti jų daromo vyno daugėjo. Iš pradžių jį darė tik dėl savęs ir svečiams vaišinti, bet praėjusiais metais pakeitus porą Alkoholio įstatymo punktų šiandien Ramoškų gaminamu vynu mėgaujasi visa šalis.

Vynas skiria nuotaikas

Iš ko gaminamas tas lietuviškas vynas? „Iš visko, kas aplink auga“, – mėgsta sakyti T.Ramoškienė. Vynas daromas ne tik iš obuolių, bet ir aviečių, juodųjų serbentų, šermukšnių, vyšnių, aronijų, pienių.

Vynui laikyti reikia tinkamų sąlygų – kad nebūtų nei per karšta, nei per šalta. Talpyklos, pasak pašnekovės, turi būti švarios ir sandarios. „Ir, žinoma, meilė savo darbui – čia svarbiausia sąlyga“, – šypsodamasi pridūrė moteris.

Paklausta, ar vyndariai turi savų prietarų, ką galima daryti ir ko geriau nedaryti, ponia Tatjana prisiminė vyro Česlovo kadaise pasakytą frazę: „Jeigu esi piktas ir surūgęs, į vyno rūsį geriau neik.“ Esą todėl, kad vynas yra gyvas ir jis tas nuotaikas sugeria.

„Žinote, kaip sakoma, kad mes, moterys, turime kalbėtis su gėlėmis, jei norime, kad jos augtų. Į vyno rūsį turi eiti su nuotaika, gerai nusiteikęs ir, kaip Česlovas sako, dar pakalbėti su statine, paglostyti ją, pasidžiaugti tuo, kas joje yra“, – teigė T.Ramoškienė.

Beje, vyną mėgstantiems ir dažnai jo iš kelionių parsivežantiems moteris patarė niekad jo neatidaryti tik grįžus, nes jo skonis būna pakitęs, ir dėl to dažnai ne vienam tenka nusivilti, kad nusipirktas produktas – nebe tas.

„Ypač jei važiuoji mašina porą trejetą dienų. Dieną – karšta, naktį – vėsiau, temperatūra svyruoja, o transportuojamas vynas susiplaka. Atsidaro žmonės namie tik grįžę ir supranta, kad jo skonis nebe tas – prastesnis. Todėl reikia bent dešimčiai dienų parsivežtą vyną pastatyti vėsioje vietoje, geriausia, aišku, paguldyti, kad jis vėl susigulėtų, atsistatytų, susigyventų su ta aplinka, nes kelionė jam buvo didelis diskomfortas“, – patarė T.Ramoškienė.

Dvi dienos degustacijų

Gegužės 24 ir 25 d. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks kasmetė didžiausia vyno paroda Lietuvoje „Vyno dienos 2013“. Čia dalyvaus ir kiti mūsų šalies vyndariai. Iš viso parodoje laukiama apie 40 dalyvių iš įvairių šalių: Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Makedonijos.

Specialų JAV vyno pristatymą rengia JAV ambasada. Naujienomis dalysis nuolatiniai parodos dalyviai: „Vyno klubas“, „Mineraliniai vandenys“, „Eugesta“. Netrūks ir gurmaniškų produktų, kavos, šokolado pardavėjų. Veiks Lietuvos someljė asociacijos ir Someljė mokyklos stendai.

Degustatorių laukia pažintinių degustacijų ir seminarų ciklas „Europa daro vyną“. Per jį bus galima susipažinti su pagrindinėmis ES šalimis, kuriose gaminamas vynas. Dar vienas naujas akcentas – derinimo sesija „Europos vynas ir muzika“ su „Muzikos magijos“ steigėju dr. Artašesu Gazarianu ir „Vyno klubo“ įkūrėju dr. Arūnu Starkumi. Vyndariai iš Italijos, Ispanijos ir Vokietijos ves specialias pažintines degustacijas.

Per parodos atidarymo ceremoniją bus apdovanoti Lietuvos vyno čempionato medalininkai, taip pat specialiųjų nominacijų: „Geriausias Pinot Noir“, „Metų vyninė“ ir kitų, laimėtojai. Bus pagerbti ir geriausi Lietuvos vyndariai. Kaip visada, pirmos parodos dienos pusdienis bus skirtas profesionalams: restoranų, vyninių, viešbučių, specializuotų vyno parduotuvių, vyno importo įmonių savininkams ir darbuotojams, someljė.

Nepamiršti liko ir menininkai. Šį kartą ekspozicijų erdvė skirta geriausiems humoristinių piešinių ir karikatūrų autoriams, kurie kūrė darbus konkursui „Vynas ir kava“.