Pakerėjo popmuzikos dievukai

Ūla Šidlauskaitė prisimena, kad Pietų Korėja susidomėjo bebaigdama vienuoliktą klasę. Naršydama po socialinius tinklus, mergina aptiko Pietų Korėjos vaikinų grupės BTS („Bangtan Boys“) vaizdo klipą.

Kai feisbukas pasiūlė jų muzikos pasiklausyti dar kartą, Ūla pasidomėjo grupės veikla. Sužinojo, kad 2013 m. debiutavusią grupę sudaro septyni vaikinai, kartu rašantys ir prodiusuojantys muziką. Dar – kad tai daugiausia albumų pardavę atlikėjai per visą Pietų Korėjos istoriją.

Kuo toliau, tuo labiau Ūlą traukė žiūrėti grupės BTS vaizdo klipus, juolab kad angliški subtitrai leido suprasti reperių dainų žodžius. Ilgainiui mergina pradėjo ir pati mėgdžioti dainose girdėtas frazes. Korėjiečių kalba jos ausims pasirodė labai maloni ir švelni.

„Dvyliktoje klasėje parsisiunčiau programėlę ir ėmiau savarankiškai mokytis korėjiečių kalbos, tam skirdama po keliolika minučių per dieną. Bet to pasirodė maža. Užsimaniau susirasti profesionalų kalbos mokytoją, kad jis supažindintų mane ir su korėjiečių kalbos gramatika, sakinių struktūra“, – pasakoja Ūla, studijoms vėliau pasirinkusi Mykolo Romerio universitetą.

Ten vilnietė rado ją sudominusią studijų programą, kurioje buvo derinama dalykinė anglų kalba su korėjiečių kalbos studijomis. Iš pradžių mokslai vyko Lietuvoje, o trečiame kurse mergina galėjo pasirinkti Europos ar Pietų Korėjos universitetus, kuriuose toliau tobulintų savo svajonių kalbą. Ūla nepasikuklino – šovė toli, kiek tik galėjo: į beveik 10 mln. gyventojų turintį Seulo miestą.

„Būtų buvę kvaila nepasinaudoti proga ir visko, ką per tuos metus išmokau, neišbandyti gyvai“, – užsidegusi kalba ji. Kaip į tokį dukros pareiškimą reagavo mama? Pasak Ūlos, ji jau seniai nujautė, kad, pasitaikius progai, Ūla kels sparnus į Pietų Korėją. Be to, ir studijų programoje buvo įrašyti „Erasmus +“ studentų mainai.

Pilnatvė: anot Ūlos, Pietų Korėjoje jai viskas patinka – kalba, maistas, žmonės. / Ž. Šidlauskės ir Ū. Šidlauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kultūrinio šoko nepatyrė

Kai per televizorių girdi tautiečius skundžiantis, kad maistas Lietuvoje labai brangus, Ūla palygina: Pietų Korėjoje viskas brangiau mažiausiai dvigubai.

„Apie vaisius ir mėsą geriau patylėsiu. Tiesą sakant, korėjietiška virtuvė vietinių restoranėliuose nebrangi, brangūs maisto produktai parduotuvėse. Ypač vaisiai, kuriais mes užkandžiaujame kiekvieną dieną, o korėjiečiai juos valgo tik kaip desertą, vietoj pyragaičio po pietų“, – pasakoja Seule gyvenanti lietuvė.

Ūla džiaugiasi, kad ilgainui atrado, kur pigiau pavalgyti. „Su drauge eidavome į tokias vieteles, kur maistą gamino vietinės vyresnio amžiaus moterys. Ten tikrai nebuvo brangu“, – džiaugiasi atradimu. Jei būtų norėjusi pietus gamintis studentų bendrabučio virtuvėje, lietuvaitei būtų reikėję investuoti į puodus, dubenis, keptuves ir brangiuosius maisto produktus.

Prieš vykdama studijuoti į Pietų Korėją, lietuvė daug domėjosi šalies tradicijomis, tad apsigyvenusi Seule kultūrinio šoko nepatyrė. Tiesa, antrą pusmetį ji pakeitė universitetą ir bendrabutį išmainė į nuomojamą būstą daugiabutyje. Čia nustebino viena buitinė aplinkybė.

„Pas juos yra net trys skirtingos rūšys plastiko, kurį reikia išskirstyti. Taip ir nesupratau, į kurį konteinerį kokį plastiką mesti“, – juokiasi pašnekovė.

Į draugystes nesileidžia

Paklausta, ar studijuodama Pietų Korėjoje susirado kitataučių draugų, Ūla pasakoja, kad kambaryje gyveno su japone, kuri nemokėjo anglų kalbos. Kadangi lietuvė nešnekėjo japoniškai, teko abiem kambariokėms gilinti praktines korėjiečių kalbos žinias.

„Buvo visai naudinga, – šypsosi ji, pirmą pusmetį galėjusi pasirinkti mokomuosius dalykus iš bet kokios studijų krypties. – Vis dėlto didžiausias dėmesys teko korėjiečių kalbai – paskaitos vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio net po tris valandas per dieną! O kur dar kitos paskaitos, namų darbai, bendravimas su vietiniais…“

Korėjiečių jaunimą lietuvė apibūdina kaip atvirą ir malonų, bet nelinkusį megzti gilesnių draugysčių su užsieniečiais. Laisvalaikį jie mėgsta leisti aktyviai: kopia į kalnus, užsiima vandens sportu, taip pat eina į muziejus, kavines, barus.

„Seule labai daug teminių kavinių, tokių dar neteko matyti Lietuvoje. Vienoje pasijausi kaip džiunglėse, o kitoje nusikelsi kelis šimtmečius atgal“, – dalijasi Ū. Šidlauskaitė.

Populiariausias korėjiečių gėrimas vadinasi sodžiu. Jis gaminamas iš ryžių, miežių ir saldžiųjų bulvių. Jaunimas mėgsta gerti kokteilius, gaminamus iš sodžiu ir įvairių skonių sirupų.

Populiarus korėjiečių laisvalaikio leidimo būdas – piknikai palei Hano upę. „Vasaromis ten daugybė žmonių. Galima išsinuomoti pikniko rinkinį su palapine, pledu, kėdutėmis, staliuku, netgi įvairių formų švieselėmis ir žaidimais. Žmonės ten vakaroja iki išnaktų“, – pasakoja Ūla.

Įžymybė: pavasarį Ūlos universitete vyko muzikos festivalis, kuriame dalyvavo garsusis dainos „Gangnam Style“ atlikėjas reperis PSY. / Ž. Šidlauskės ir Ū. Šidlauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Surengė ekskursiją mamai

Šią vasarą, prieš grįždama namo į Vilnių, Ūla pasikvietė mamą drauge pakeliauti po Pietų Korėją. Pati sudarė ekskursijų maršrutą. Pradėjo nuo Namsan kalne stūksančio Seulo simbolio – 350 m aukščio Seulo bokšto, iš kurio 360° kampu galima apžvelgti naktinę miesto panoramą.

„Matėme ir kalnus, ir visus svarbiausius Seulo objektus“, – džiaugiasi Ž. Šidlauskė. Moteriai labai įstrigo Gjongboko rūmai (išvertus į lietuvių k. – rūmai, kuriuos palaimino dangus). Jie yra vieni iš penkių Karališkųjų rūmų, išlaikiusių originalią pastato struktūrą.

„Aplink rūmus daug karališkų apdarų nuomos punktų, tad mes su mama nepraleidome progos persirengti ir pasijusti labai karališkai. Gaila, kad oro temperatūra tądien kilo virš 30 °C, buvo labai drėgna, tad prakaitas po visais tais karališkais kostiumais žliaugte žliaugė“, – juokiasi dukra.

Klesti plastinės operacijos

Lietuvės lankėsi ir garsiajame Gangnamo rajone, kurį visame pasaulyje išgarsino Pietų Korėjos reperio PSY daina „Gangnam Style“. Ten stovi ir paminklas pasauliniu hitu tapusiai dainai. Metalinę skulptūrą sudaro du didžiuliai sukryžiuoti riešai, perteikiantys judesį, kurį reperis naudojo 2012 m. vaizdo klipe.

„Pavasarį mano universitete vyko muzikos festivalis, reperis PSY irgi dalyvavo. Tarp kitų dainų, žinoma, ir garsųjį savo hitą“, – nesenais prisiminimais dalijasi Ūla.

Anot jos, Gangnamo rajonas dar garsus ir dėl gausybės jame esančių plastikos klinikų. Ne veltui plastinių operacijų skaičius Pietų Korėjoje yra vos ne didžiausias pasaulyje. Lietuvei atrodo, kad tiek korėjietės moterys, tiek vyrai yra pamišę dėl dailių, tiesių nosyčių. „Kartais tas nosies tiltelis toks tiesus, kad net nenatūraliai atrodo“, – aiškina mergina.

Pietų Korėjoje itin ryškus grožio kultas, tad tarp atvykusių turistų populiariausia prekė – korėjiečių gamybos dekoratyvinė kosmetika. „Ir aš labai ją mėgstu. Visi mano šveitikliai, prausikliai, tonikai, serumai, makiažo priemonės iš esmės yra korėjiečių gamybos“, – aiškina Ūla ir priduria, kad visos korėjietės nori turėti šviesią odą, tad nuolat tepasi apsauginiu kremu nuo saulės. „Net ir būdamos namuose!“ – ironizuoja ji.

Įdomu: populiarios Pietų Korėjos vaikinų grupės BTS kavinėje apstu visokių su ja susijusių daiktų – albumų su gerbėjų įrašais, plakatų, grupės narių statulėlių. / Ž. Šidlauskės ir Ū. Šidlauskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Rengiasi vienodai ir nuobodžiai

Aprangai, anot lietuvės, korėjiečiai daug dėmesio neskiria. „Kostiuminės kelnės, paprasti marškinėliai, švarkas – tokia yra vaikinų kasdienė apranga. Merginos vilki paprastas sukneles, dažniausiai pastelinės ar juodos spalvos. Įdomu, kad visi korėjiečiai tiesiog apsėsti juodos spalvos manijos“, – stebisi metus ten gyvenusi lietuvė ir priduria, kad jei pamatysi gatve einantį įdomiau apsirengusį žmogų, tai didelė tikimybė, jog jis bus užsienietis.

Ar korėjiečiai, sutikti gatvėje, kalba angliškai? Ūla nelabai žino. Kadangi mergina norėjo kuo geriau išmokti vietinę kalbą, tai anglų kalbos, kai reikėdavo ko nors paklausti, beveik nevartojo.

Gal žavi šviesiaplaukė iš vietinių vaikinų sulaukdavo išskirtinio dėmesio? „Dieną tikrai ne. Užkalbindavo retokai. Tačiau jei penktadienio vakarą atsidurdavau klubų zonoje, sulaukdavau tikrai nemažai komplimentų. Jei vienam pasakydavai ne, tuoj prisistatydavo kitas“, – juokiasi Ūla.

Išsipildžiusi svajonė

„Nebuvome vien Seule. Važiavome į senąją Korėjos sostinę – Kjongdžu, įsikūrusią ant Japonijos jūros kranto. Šis miestas dar kitaip vadinamas muziejumi be sienų. Kjongdžu buvo senosios tūkstantmetį gyvavusios (iki 935 m.) Šilos karalystės sostinė“, – apie drauge su mama pamatytas vietos įžymybes pasakoja Ūla.

Keliautojos aplankė ir Busaną, antrą pagal dydį Pietų Korėjos miestą, taip pat – penktą pagal dydį uostą pasaulyje. Per Antrąjį pasaulinį karą jo neužėmė Šiaurės Korėja, tad Busanui teko laikinosios sostinės vaidmuo.

Būtent Busane Ūlai pavyko išpildyti savo seną norą – apsilankyti legendinės vaikinų grupės BTS (dėka kurios ji taip susižavėjo korėjiečių kalba) kavinėje. Kavinė priklauso vieno iš BTS narių tėčiui. Pasakojama, kad garsieji vaikinai kartais ten užsuka papietauti ir nusifotografuoja su laimingą valandą ten užkandžiaujančiais lankytojais. Kavinės sienas puošia grupės nuotraukos, plakatai, visame interjere gausu BTS atributikos.

Pasitikrins žinias

Paklausta apie ateities planus, Ūla dėsto, kad ketvirtame kurse jos laukia baigiamasis bakalauro darbas, praktika ir TOPIK, korėjiečių kalbos egzaminas (Test of Proficiency in Korean). Užsieniečiai, norintys nusistatyti savo korėjiečių kalbos lygį, šį egzaminą gali laikyti šešis kartus per metus Pietų Korėjoje arba kartą du per metus savo šalyje.

Artimiausia vieta, kur Ūla galėtų šį egzaminą laikyti, yra Ryga. TOPIK atvertų merginai kelius magistro studijoms pasirinktame Pietų Korėjos universitete.

„Nesu jo niekada laikiusi, bet labai noriu pabandyti, nes vis tiek savo ateitį sieju su Pietų Korėja. Kitoje šalyje kol kas savęs nematau“, – dalijasi svajonėmis vilnietė, kol kas dar negalinti tiksliai pasakyti, koks darbas tolimoje šalyje jai būtų arčiausiai prie širdies.

Jei ne dukra, Pietų Korėjos nebūčiau pamačiusi

Žydrūnė Šidlauskė, Ūlos mama

Tai buvo pirmas mano vizitas į Azijos žemyną. Jei ne dukros studijos, tikrai nebūčiau sugalvojusi skristi į Pietų Korėją. Kadangi skrydžio metu jaučiausi prastai, nelabai pamenu to pirmojo įspūdžio. Išlipus iš lėktuvo Inčeono oro uoste svarbiausia buvo kuo greičiau susitikti su dukra.

Kiek pailsėjus pas ją namuose, skubėjome drauge iškraustyti daiktus iš jos nuomojamo buto ir vykome į viešbutį. Ūla sudėliojo visą mūsų kelionės maršrutą. Mašinos nesinuomavome. Po šalį su nedideliu rankiniu bagažu keliavome visuomeniniu transportu – autobusais ir traukiniais.

Pradėjome nuo Seulo. Įspūdis? Didingas. Pastatai ir daugybė kitos rasės žmonių, tarp kurių mes atrodėme labai išskirtinės. Kadangi mano dukra šviesiaplaukė, sulaukdavo daug dėmesio iš aplinkinių. Bet labiausiai jie nustebdavo, kai Ūla prabildavo ne angliškai, bet korėjietiškai. Didžiausią įspūdį Seule paliko įspūdingi Gjongboko rūmai. Nuomavomės karališkus kostiumus, prie jų dar mums pritaikė atitinkamas šukuosenas. Vaikštinėjome kaip kokios anų laikų princesės po savo rūmus.

Su korėjietišku maistu man teko nemažai pavargti, bet Ūlai viskas tiko. Vietinės virtuvės pagrindą sudaro ryžiai, sriubos, žuvis, kiaušiniai, jūros gėrybės. Patiekalai išsiskiria ypatingu aštrumu dėl ypač gausaus raudonųjų pipirų ir česnako vartojimo. Populiariausias patiekalas – kimči, tai daržovės, marinuotos su įvairiais, dažniausiai itin aštriais prieskoniais. Labiausiai man netiko, kad korėjietiškuose patiekaluose daug visko primaišyta. Tad stengiausi valgyti tik tai, kas atrodė estetiškai ir daugmaž aiškiai (juokiasi). Labiausiai patiko valgyti tose kavinėse, kur maistą ant mini grilių prie staliukų gali keptis pats.

Kai nuvykome į Busaną, kartu su dukra užsukome į populiarios vaikinų grupės „BTS“ kavinę. Kavinė įspūdinga: viduje skamba jų muzika, sienos nuklijuotos fanų surinktais trofėjais su atlikėjų parašais. Lietuvoje tokios dar neteko matyti.

Įspūdį paliko ir kelionė į dvasinę bei kultūrinę Korėjos sostinę Kjongdžu. Vaikštinėjome po Tumuli parką, kurio kelias nužymėtas 23 Šilos karalystės valdovų bei jų šeimų narių kapais. Tos kalvelės iš tolo priminė žaluma pasipuošusias piramides.

Kadangi Kjongdžu miestas įsikūręs ant Japonijos jūros kranto, norėjosi daugiau laiko praleisti paplūdimyje, pasišildyti saulės spinduliuose. Deja, oras tuo metu pasitaikė karštas, bet lietingas.

Ar kelionė buvo įdomi? Labai! Ar skrisčiau į Pietų Korėją dar kartą? Manau, kad teks skristi dar ne vieną kartą, nes dukra vis dažniau kalba apie studijas Pietų Korėjoje. Gali būti, kad būtent Seulas taps mūsų tarpine vieta lankant kitas Azijos šalis.