Suknelių fėja

Ji gali pagrįstai didžiuotis prisidėjusi prie „Žuvėdros“ Europos ir pasaulio čempionų titulo. Jos kostiumus vilkintys „auksiniai“ šokėjai pelnė svarbiausias pergales. Po savaitės „Mis Lietuva“ ir „Mis Klaipėda“ Vaida Grikšaitė, atstovausianti Lietuvai konkurse „Mis Pasaulis 2003“, dabinsis net trimis suknelėmis iš jos kolekcijų. Vaida jau parašė savo dizainerei SMS iš tolimosios Kinijos džiūgaudama , kad kitos merginos nukabino nosis, pamačiusios jos efektingąją vakarinę suknelę. Ji kūrė vakarinę suknelę ir 2003-iųjų metų moterimi pripažintai Skaistei Idzelevičienei.

Dizainerės Ainos Zinčiukaitės vakarinių suknelių kolekcijos buvo pristatytos ir prestižiškiausiuose uostamiesčio renginiuose: dienraščio „Klaipėda“ „Metų klaipėdietės“ rinkimuose, dvejus metus iš eilės „Mis Klaipėda“ konkursuo-se. Kai Natalija Samoilova buvo karūnuota gražiausia šių metų klaipėdiete, ji vilkėjo Ainos sukurtą suknelę. Neseniai dizainerė savo naujausią kolekciją pristatė ir sostinėje - dailininko Audriaus Gražio galerijoje.

Neturi laiko

Aina Zinčiukaitė interviu laiką paskiria ankstyvą rytą, kai mieste dar tamsu ir dirba vos pora kavinių. Teisinasi, kad kitu metu nebeturės laiko. Mergina kasdien įtemptai dirba – mažų mažiausiai nuo devynių ryto iki devynių vakaro. Ji tikina, kad jos gyvenime mažai vietos pramogoms, bohemiškam gyvenimui. Net laiko poilsiui ir laisvalaikiui nuolat pritrūksta. Kita vertus, per kelerius tokio įtempto darbo metus klaipėdietė nemažai pasiekė. Jos sąskaitoje - keturios autorinės kolekcijos, kostiumai Klaipėdos dramos teatro spektakliui „Viskas sode“, ne vienas kostiumų ansamblis šokių kolektyvui „Žuvėdra“.

Kurs studiją

Kol kas ji nenoriai kuria privačioms klientėms – vis trūksta laiko. Mergina įsitikino, kad viena jau nebe-susitvarko su plūstančiais užsakymais. Daugelį darbų ji ne tik modeliuoja, bet ir siuva bei dekoruoja savo rankomis. Dviem pagalbininkėms, kurios yra labiau jos draugės nei darbuotojos, dizainerė palieka tik technines rūbų dekoravimo detales, kurioms atlikti reikia daugybės laiko ir kruopštumo. Kadangi įvairiausių pasiūlymų klaipėdietė sulaukia nuolat, o kai kurių atsisakyti labai gaila, ji pagaliau pasiryžo išsirinkti naujas, erdvesnes studijos patalpas ir į darbą priimti keletą siuvėjų. Sprendimas padarytas, tačiau įgyvendinti jo dizainerė neskuba. Pradės kitų metų pradžioje, o pavasariop darbai su klientėmis jau turėtų įsibėgėti.

Neskubriu tempu

Aina Zinčiukaitė neskuba. Susidaro įspūdis, kad jos gyvenime nėra įtampos, lėkimo, karštligiškų darbo akimirkų. Viskas suplanuota, apgalvota, pasverta. Ji turi drąsos siekti ne tik rezultato, bet ir malonumo dirbdama. Prieš Kalėdas, kai daugeliui drabužių dizainerių pats darbymetis ir pelningiausias laikas, klaipėdietė užsisakė lėktuvo bilietus ir ketina atostogauti Londone. Ten dabar gyvena jos sesuo. Didmiestyje Aina ketina pailsėti, pasižvalgyti naujų idėjų ir smagiai atšvęsti didžiausias metų šventes. Jaučiasi nusipelniusi gerų atostogų ir leidžia jas sau.

Nenori audrų

Net kalbėdama apie asmeninį gyvenimą A. Zinčiukaitė prisipažįsta, kad labiausiai dabar nenorėtų jausmų audrų. Pavargo nuo jų. Drabužių dizainerės širdis šiuo metu laisva. Apie riterį ant žirgo ji jau seniai nebesvajoja. Jei atsirastų jos širdies vertas vyras, tai jis būtinai turėtų užtikrinti jai saugumą ir ramybę. Mergina atvirauja, kad jai nepriimtini santykiai, kai vieną dieną teikiamos puokštės gėlių, o kitą – audringai reiškiamos pretenzijos. Ji pati visada stengiasi su bloga nuotaika ar nuotaikų permainomis kovoti pati ir vengia užkrauti savo problemas aplinkiniams. Dizainerė apie problemas su artimiausiais žmonėmis kalba tik tada, kai jos iš tiesų rimtos ir nevienadienės.

Ji turi didelį pažįstamų ratą, tačiau tikrų draugų – gal penki. Jie yra patikrinti laiko, netikėčiausių įvykių ir gyvenimo permainų. A.Zinčiukaitė sunkiai įsileidžia naujus žmones į gyvenimą. Kad visiškai pasitikėtų draugu, ji turi jį patikrinti. Reikia laiko priimti kitą žmogų ir noro būti atvirai.

Padeda kurti

Nors A.Zinčiukaitė daugybę metų pati šoko „Žuvėdroje“, ji pasirinko ne choreografijos, o kur kas praktiškesnius mokslus – lietuvių ir švedų kalbų studijas. Baigusi universitetą, ji ryžosi daugiau laiko skirti savo pomėgiui – drabužių modeliavimui. Po to, kai sukurti kostiumus spektakliui ją pakvietė režisierius A.Vizgirda, klaipėdietė nusprendė mokslus tęsti teatrologijos magistrantūroje.

Dizainerė tikina, kad, išbandžiusi save įvairiose srityse, pagaliau apsisprendė, jog jos tikrasis pašaukimas ir yra drabužių modeliavimas. Ji nė kiek nesikremta, kad nėra baigusi su šiandieniniu darbu susijusių studijų. Didysis jos mokytojas yra kasdienis darbas, o rasti pačios išsamiausios informacijos šiais laikais - jokių problemų. Tereikia domėtis tuo. A.Zinčiukaitė mano, kad to taisyklių rinkinio nebuvimas tik padeda jai kurti. Jei žinotų, kas galima ir kas ne pagal vadovėlius, galbūt ir neeksperimentuotų, o dabar tereikia pasitelkti fantaziją, skonį ir leisti sau įgyvendinti drąsiausiais idėjas.

Tikroji aistra

Klaipėdietė nuo pat vaikystės sukasi šokių pasaulyje. Kai dar nelankė repeticijų pati, laiką leisdavo ir koncertų, ir repeticijų užkulisiuose. Abu jos tėveliai – ir dabar dėstantys choreografai. Be įtampos ir prievartos Aina taip pat susirgo aistra šokiui. Tiesa, dabar ji jau penkerius metus nebešoka, tačiau nuolat yra šalia šokėjų – kuria jiems kostiumus. Jei reikėtų rinktis, kuri darbo sritis jai įdomiausia, drabužių dizainerė neabejodama pirmenybę atiduotų šokėjų kostiumų kūrimui. Vakarinės suknelės, kolekcijos, net kostiumų spektakliams modeliavimas neatneša jai tiek malonumo, kiek jo duoda darbas prie naujų „Žuvėdros“ kostiumų.

Nors sportinių šokių šokėjų kostiumų detalės yra aiškiai ir griežtai apibrėžtos specialiame nutarime, galiojančiame visame pasaulyje, vietos kūrybai čia - sočiai. Tiesa, ji negali parinkti šokėjų kelnaičių spalvos, pasiūti suknelę su gilesne, nei dera iškirpte ar trumpesnę negu nurodoma taisyklėse, tačiau tai jos fantazijos neriboja. A.Zinčiukaitė pripažįsta, kad šokėjai – patys reikliausi klientai, bet džiaugiasi, kad prie to jau priprato ir jai dabar nebaisios būtų ir pačios įnoringiausios ponios užgaidos.

Iš kino filmo

Nedažnai pasitaikantį ir nelietuviškai skambantį vardą – Aina – drabužių dizainerei išrinko jos mama. Pažiūrėjo kažkokį prancūzišką filmą su heroje tokiu vardu ir pavadino juo dukrą. Dabar pačiai Ainai jos vardas labai patinka ir ji jau žino ne vieną jo reikšmę. Nuvykusi į vis kitą kraštą ji sužino vis kitą savo vardo reikšmę. Latviškai žodis „aina“ reiškia spektaklio veiksmą. Nuvykusi į Gruziją, ji rado ir skalbimo miltelius, ant kurių dėžutės buvo parašytas jos vardas. O praėjusiais metais, jai atostogaujant Turkijoje, paaiškėjo, kad ten žodis „aina“ reiškia mėnulio šviesą.