Šūkį "Sujunkim krantus" turi įsiminti visi Jūros šventės svečiai. Į Klaipėdą atvyksta svečių iš daugelio Europos šalių.

"Pagrindinis šventės akcentas, kaip ir kasmet, yra jūra", - sakė šventės renginių koordinatorė Rolanda Lukoševičienė. Šiemet uoste vėl prisišvartuos dvi tarptautinės regatos, Klaipėdą papuoš apie 70 jachtų iš viso pasaulio, o į Jūros šventės šurmulį įsilies per 600 įvairių tautybių buriuotojų.

"Stengsimės sujungti įvairių šalių kultūrą, papročius, žmones, praeitį ir dabartį. Šiemet, po beveik 15 metų pertraukos, Jūros šventės programoje vėl atgis Diksilendų vakaras. O rengiami koncertai pritrauks įvairios muzikos mėgėjus", - žadėjo rengėjai.

Savaitgalį vyks maždaug 40 įvairaus žanro koncertų, teatralizuoti renginiai, ugnies ir vandens šou, gyvos muzikos koncertai, skambės ne tik šiuolaikinė, bet ir liaudies muzika, vyks jūrinių mazgų rišimo ir tinklų pynimo pamokos.

Scenoje - juodaodžių turgus

Interviu su orkestro "Mercadonegro" įkūrėju ir viena ryškiausių Jūros šventės žvaigždžių Rodrigo Rodriges.

- Jūros šventės rengėjai sako, kad tokio koncerto Klaipėdoje dar nėra buvę. Ar visi orkestro nariai yra profesionalūs muzikantai?

- Esame baigę muzikos konsevatorijas. Grojame trimitais, būgnais, kuriame džiazo improvizacijas ir pateikiame uždegančius salsos ritmus.

- "Mercadonegro" projektas gimė, kai trys pietų amerikiečiai emigravo į Europą. Kodėl palikote tėvynę?

- Vieni studijavome Europoje, kiti čia atvyko iš meilės šiam žemynui.

- "Juodaodžių turgus" - taip galima suprasti orkestro pavadinimą?

- "Mercadonegro" atspindi juodaodžių muzikos šaknis ir mūsų tautos palikimą. Jis primena ir pirmus orkestro žingsnius: kai buvome jauni ir niekam nežinomi muzikantai. Tik vėliau tapome populiarūs ir apkeliavome visą pasaulį.

- Lietuvoje viešėjote praėjusiais metais. Mėgstate mūsų šalį?

- Mus šiltai priėmė. Lietuviai draugiški. Čia jautėmės tarsi gimtojoje Lotynų Amerikoje. Vilniaus kongresų rūmuose ryšys tarp mūsų ir žmonių buvo neįtikimas.

Idėjas gaudo ore

Interviu su vienuolika metų Jūros šventės dailininku dirbančiu Anatolijumi Klemencovu.

- Vienuoliktą kartą puošite Jūros šventės scenas, gatves. Prisidėti prie šventės puošimo galės ir jos lankytojai. Kaip kilo idėja, pasiūlyti rišti jūrinius mazgus?

- Idėjos skraido ore, jas nesunku pačiupti. Neseniai prisiminiau posakį - "palikti mazgelį atminimui" ir jis tapo šio renginio šūkiu. Mazgas - jūrinis simbolis. Žmonės galės juos rišti.

- Klaipėdos senamiesčio gatvėse iškabinsite žuvies formos vėjagaudžius su garsiausiais jūrininkų ir kapitonų portretais. Išdygs ir meninė kompozicija "Ryla". Kas tai?

- "Ryla" - liberalus muzikinis instrumentas, iš kurio sklis muzika, bėgs vanduo, rūks dūmai. Ji - savotiškas simbolis, prieš kurį žmonės galės medituoti. Tai darys aktoriai, bet šokti, dainuoti, deklamuoti galės ir paprasti šventės dalyviai.

- Praėjusiais metais nepuošėte šventės. Tačiau pasakėte frazę: "Be jūros šventės - aš ne dailininkas". Ar nesigailite tokio savo atvirumo?

- Aš pernelyg spontaniškai tai pasakiau. Jūra man teikia įkvėpimo. Parodoje mano darbus matytų vos keli šimtai žmonių, o Jūros šventėje išvys tūkstančiai. Aišku, nuomonių bus įvairių, vieni peiks, kiti girs.

- Ar rasite laiko linksmybėms?

- Daugiau dirbsiu. Tačiau pasivaikščiosiu po turgelius ir liaudies rakandų pažiūrėsiu. Nusipirksiu amatininkų rankų darbo katiną - tai jau tapo tradicija. Pasipuošiu. Juk ši šventė vyksta tik kartą per metus.